Tomas Kaukėnas tapo tikriausiai vieninteliu puikias emocijas ir pasididžiavimo jausmą atnešusiu lietuviu Pjongčange.
Biatlonininkas sprinto lenktynėse finišavo 17-as, o persekiojimo varžybose užfiksavo ir geriausią visų laikų Lietuvos olimpinį biatlono pasirodymą – 13 vietą.
Tačiau ties tuo ir galima braukti brūkšnį. „Kalnų nenuvertė“, „nenustebino“, „finišavo pagal galimybes“, – tokie žodžiai buvo populiariausi apibūdinant mūsų šalies atletų startus Pietų Korėjoje.
Kad ne visiems sportininkams jų pasirodymai pavyko taip, kaip buvo norėta, pažymi ir Daina Gudzinevičiūtė, tačiau LTOK vadovė nuo išsamesnių vertinimų linkusi susilaikyti.
Žinoma, geriau išvis nefinišuoti, nei finišuoti su dopingo etikete ant nugaros. Taip šioje olimpiadoje jau nutiko trims sportininkams.
Dėl draudžiamų preparatų vartojimo įkliuvo slovėnas ledo ritulininkas, greitojo čiuožimo atstovas iš Japonijos ir kerlingo žaidėjas iš Rusijos.
Jei ledo ritulys ir greitasis čiuožimas reikalauja daug fizinės jėgos ir ištvermės, tai kerlingas atrodo labiau proto, o ne jėgos reikalaujantis sportas. Būtent todėl ir prasidėjo diskusijos, ar rusas iš tikrųjų sąmoningai vartojo dopingą, o kai kurie išreiškė nuomonę, jog ši situacija – tik provokacija.
D.Gudzinevičiūtė, pati buvusi sportininkė, turi aiškią nuomonę – ten, kur yra žmogiškasis faktorius, yra galimybė įgauti pranašumą pasitelkiant dopingą ir nesvarbu, kokia tai sporto šaka.
Kol pasaulis narstė dopingo skandalą, Lietuvoje netilo kalbos apie olimpiados transliacijas. Žaidynes transliavo TV3 televizija, o olimpinės varžybos buvo rodomos per du kanalus.
Tačiau žiūrovai piktinosi, kad komercinė televizija rodė per daug reklamų, kurios buvo įjungiamos netinkamu metu. Pavyzdžiui, per Tomo Kaukėno šaudymą biatlono trasoje.
Apie tai girdėjo ir D.Gudzinevičiūtė, kuri pati transliacijų nematė, tačiau ji nestojo ginti olimpinės televizijos.
„Mes tikrai būtumėme norėję, kad LRT būtų nupirkę tas teises ir nacionalinis transliuotojas būtų transliavęs žaidynes, bet LRT nedalyvavo tame konkurse. Mes su jais daug bendravome ir diskutavome, jie patys pasakė, kad negali jų nupirkti“, – 15min seną istoriją priminė D.Gudzinevičiūtė.
– Kokie jūsų įspūdžiai iš Pietų Korėjos? – 15min paklausė Dainos Gudzinevičiūtės.
– Įspūdžiai geri, viskas labai tvarkinga, gerai organizuota. Žinoma, visokių nesusipratimų būna, galbūt ne viskas pabaigta kai kur. Gal misijos vadovai daugiau susidūrė su kažkokiom problemomis, bet jos buvo greitai taisomos, labai stengiamasi. Buvo labai kvalifikuoti savanoriai, na, gal savanoris negali būti labai kvalifikuotas, bet jie tokie kitokie.
Jei žaidynes lygintume su Azijos šalimis, tai Pekino olimpiadoje buvo visai kitas vaizdas.
Jei lygintumėm su praėjusiomis žaidynėmis Sočyje, tai saugumas nebuvo mažesnis, bet ne toks akivaizdus ir nebadantis akių. Tave stebi ir prižiūri, bet niekas per daug to neafišuoja. Jei dairaisi, tai matai, kad yra žmonės, kurie rūpinasi saugumu ir bet kada gali jį užtikrinti.
Labai geras įspūdis, viešbučių lygis, aptarnavimas. Neįkyru, bet viskas padaryta.
– Kaip vertinate lietuvių pasirodymus?
– Tikrai ne visiems pavyko startai taip, kaip norėjosi. Tas, į kurį buvo dedama daugiausia vilčių – Tomas Kaukėnas – tikrai įvykdė tą olimpinę svajonę, nugalėjo save ir pasiekė geriausią savo rezultatą.
Galime pasidžiaugti kalnų slidininkais, kurie įveikė trasą, nors ji buvo labai sunki ir ne kiekvienas daug labiau patyręs nusileido, o mūsų sportininkai yra labai jauni ir perspektyvūs. Visko bendrai įvertinti negalime, bet kai kurie pasirodymai – tikrai labai neblogi.
– Pačią nustebino tokie geri Tomo Kaukėno rezultatai?
– Manau, kad taip. Jis padarė stebuklą. Žinoma, jam galbūt apmaudu, kad ne taip sekėsi kitos rungtys, bet nereikia norėti, kad stebuklai vyktų kiekvieną dieną. Kiti sportininkai labai stiprūs. Kaip legendinis Fourcade'as... Nereikia būti specialistu, kad pasakytum, kad jis yra lyderis. Žinoma, Tomas šaunuolis, žinau, kad jis daug ir kryptingai dirbo, ruošėsi ir padarė labai daug.
– Biatlonininkai skundėsi finansavimu, kuriuo pastaruoju metu skundžiasi daugelis. Ar po neblogo Tomo Kaukėno pasirodymo galima tikėtis kažko daugiau?
– Mes finansuojame pagal kriterijus ir kol kas kriterijai buvo pasiruošimui Pjongčango olimpinėms žaidynėms ir pagal tuos kriterijus turėjome programą „Pjončangas 2018“. Dabar bus vėl kuriama programa olimpinėms žaidynėms ir vėl pagal kriterijus bus skirstomas finansavimas.
Negaliu atsakyti, ar jis stipriai išaugs būtent dėl gero Tomo Kaukėno pasirodymo. Žiemos sporto šakoms mes skiriame ypatingą dėmesį ir būtent žieminių, kaip mes juos vadiname, kriterijai yra gerokai lengvesni nei vasarinių.
Dabar vyksta diskusijos, ar nereikėtų kriterijų galbūt ne vienodinti, bet priartinti. Gal derėtų didesnį dėmesį skirti pamainai, palengvinti federacijoms jaunųjų talentų paiešką.
Čia bus diskusijų tema, apie tai jau pradėjome kalbėti su slidinėjimo federacijos prezidentu ir galvosim, ką darysim. Pasakyti, kad dėl vieno rezultato staiga keisis finansavimas, negaliu, nes tam yra kriterijai. Aišku, pagal tuos kriterijus jis turėtų gauti daugiau, nors, kaip jau sakiau, mūsų vasarinių ir žieminių kriterijai skiriasi labai stipriai.
– Tai buvo penkta Dianos Rasimovičiūtės olimpiada ir daug kas pradėjo ją vadinti „olimpine turiste“. Kaip jūs vertinate tokius pasisakymus?
– Patį pasirodymo lygį galėtų įvertinti specialistai, tie, kurie išmano sporto šaką. Vadinti sportininkus, kurie yra atrenkami į olimpines žaidynes, turistais – neteisinga. Jie yra geriausi, ką mes turime. Jei mes nevažiuosime į olimpines žaidynes su tais geriausiais, tada reiškia, kad mūsų ten nebus. Perspektyvas ir galimybes vėliau vertinsime, tam yra ekspertų komisija, kurie galės pasakyti, ar pasiekta kažkokia riba.
– Buvo nuomonės, kad galbūt geriau buvo siųsti jaunimą, ar logiški tokie svarstymai?
– Mes vežame tuos, kuriuos pateikia federacija. Rinktinė yra derinama su mumis, bet tik federacija gali pasakyti, kuris sportininkas vertas kažko ir gali kažką parodyti. Aš kompetentingai galiu komentuoti tik vieną sporto šaką – savo šaudymą (juokiasi).
Kažkam kaip pavyzdį sakiau, kad čia būtų panašiai, jei olimpinis komitetas pradėtų kontroliuoti, kurį krepšinio rinktinės trenerį turime vežtis. Taip ir visos kitos federacijos turi savo žmones, juos parengia, vežioja po varžybas, sustato planus, jie ir sprendžia, kas gali važiuoti, kas ne.
– Dopingo tema buvo labai aptarinėjama, o labiausiai – rusas kerlingo žaidėjas, kaip jums ta situacija atrodo? Vieni sako, kad tai – provokacija, kiti neabejoja kaltumu...
– Galiu komentuoti tik tiek, kiek žinau iš spaudos. Tikrai negaliu spręsti, ar tai provokacija, nes žinau tik tiek, kad jis įkliuvo. Yra antidopingo agentūra ir jei jie nenustatys nieko kito ir negalės įrodyti, kad tai kažkokia provokacija, tada bus priimtas atitinkamas sprendimas.
– O kaip atrodo jums, ar reikalingas tokiame sporte dopingas?
– Galiu tik spėlioti, kuriai sporto šakai gali tikti kuris preparatas, nes nesu nei antidopingo specialistė, nei medikė, bet ten, kur yra žmogiškasis faktorius, o jis yra visuose sportuose, ten įmanomas dopingas. Ar tai šachmatai, ar lėktuvėlių modeliavimas...
Ten, kur yra žmogiškasis faktorius, o jis yra visuose sportuose, ten įmanomas dopingas. Ar tai šachmatai, ar lėktuvėlių modeliavimas.
Čia mano kaip buvusios sportininkės nuomonė. Gal koks nors medikas paneigtų, bet nemanau. Bet kurioje sporto šakoje egzistuoja fizinė įtampa, net ir šachmatuose ar lėktuvėlių modeliavime yra lygiai taip pat milžiniška psichologinė įtampa, todėl dopingas įmanomas visur.
– Olimpiadą Lietuvoje stebėję žiūrovai skundėsi dėl TV3 transliacijų, esą rodoma per daug reklamų. Jūs, žinoma, transliacijų nematėte, bet ar jūsų nenuvylė toks nepasitenkinimas?
– Mes transliacijų nematėme, bet girdėjome atsiliepimus ir po diskusijų su TV3 buvo pareguliuotos reklamos, tačiau komercinė televizija, nusipirkusi teises, turi teisę transliuoti reklamas. Galbūt ne visur laiku pataikė.
Kai kas iš transliuotojų pyko ir reiškė pretenzijas mūsų misijos vadovui, kad yra keičiamas varžybų laikas, bet čia tikrai ne mūsų misijos vadovo kaltė. Kaip žinote, buvo ganėtinai permainingas oras, milžiniškas vėjas ir buvo nemažai pakeistų laikų. Čia yra transliuotojo teisė ir gal jiems nelabai sekėsi, tikėkimės, kad kitą kartą jie prisitaikys geriau, bet negaliu komentuoti, nes nemačiau, mes buvome ten.
