M.Strolia labai lėtai, sunkiai dėliodamas kojas ir svyruodamas ėjo pro bendravimui su žiniasklaida skirtą erdvę, nors po finišo jau buvo praėjusios keliolika minučių.
„Po finišo šiek tiek pykina ir sukasi galva, bet bent jau žinau, kad padariau viską, kiek esu pasiruošęs“, – guodė jis save, nes užimta vieta guosti negalėjo.
31 metų M.Strolia finišavo 94-as tarp 118 dalyvių, o trejais metais jaunesnis Modestas Vaičiulis liko 96-as. Nuo olimpinį auksą iškovojusio šveicaro Dario Cologna (33 min. 43 sek.) lietuviai atsiliko daugiau nei šešiomis minutėmis.
„Sąlygos buvo geros, trasa greita. Pradėjau lengvai, su atsarga, bet jau antrajame rate supratau, kad bus sunku išlaikyti greitį. Išvažiuodamas į trečią ratą pagalvojau: negali būti, kad dar tik pusė trasos įveikta, – kalbėjo M.Strolia, rungtį įveikęs per 40 min. 31,4 sek. – Trečias ratas buvo sunkiausias, atrodė, kad viską pakirto. Bet ketvirtajame rate atidaviau viską, kiek galiu. Dar pasisekė, kad korėjietis kartu važiavo, tad turėjau tikslą – jį aplenkti ir kuo toliau pabėgti.“
Po Vankuverio olimpinių žaidynių ilgą pertrauką sportinėje karjeros padaręs ir Londone riedslidžių instruktoriumi dirbęs M.Strolia vasario 16 dieną Pietų Korėjoje siekė perlipti per save, nes jautėsi atsakingas ir prieš tautą.
„Valstybės šimtmetis su varžybomis mažai susiejęs, bet dar vakar kolegoms sakiau, kad kiekvieną ratą važiuosiu kaip už Nepriklausomybę. Paskutiniame rate iš tiesų galvojau, kad kovoju tarsi už Lietuvą. Buvau pasirengęs mirti. Žinojau, kad taip nebus, bet žinojau, kad bus sunku, tiesiog reikėjo iškentėti,“ – kalbėjo slidininkas.
Jis tikisi, kad po keturių dienų jausis lengviau per komandinį sprintą – su šia rungtimi didžiausias viltis sieja abu slidininkai, norintys pagerinti 2010 m. Vankuverio žaidynėse užimtą 18 vietą.
Tačiau M.Vaičiulį neramina atsinaujinę blauzdos skausmai. Per 40 min. 53 sek. rungtį įveikęs slidininkas iš Ignalinos net svarstė galimybę pasitraukti iš trasos.
„Pirmasis ratas buvo neprastas, bet antrajame pradėjo labai skaudėti blauzdą, – sakė M.Vaičiulis. – Nuo penktojo kilometro iki finišo kovojau su skausmu. Žiauriai skaudėjo ir minčių buvo visokių, daugiausiai – prastų.
Nuo penktojo kilometro iki finišo kovojau su skausmu. Žiauriai skaudėjo ir minčių buvo visokių.
Galvojau apie pasitraukimą iš trasos, nes jaudinausi, kad nebūtų blogiau, ir kad nespėsiu atsistatyti iki varžybų, kurios man yra daug svarbesnės. Mano pagrindiniai nuotoliai yra trumpesni, o čia buvo kaip gera treniruotė prieš ateinančius startus.“
Komandinis sprintas laukia trečiadienį, o penktadienio vakarą Pjongčange visi devyni Lietuvos olimpiečiai ir jų pagalbininkai rengiasi drauge paminėti Lietuvos šimtąjį gimtadienį.
