Tai jau trečias dopingo skandalas, sukrėtęs Pjongčango olimpiadą.
29 metų Ž. Jegličius buvo suspenduotas; jam nurodyta per 24 valandas palikti olimpinį kaimelį.
CAS savo pranešime nurodė, kad ledo ritulininko organizme buvo aptikta draudžiamo preparato fenoterolio – bronchus plečiančio vaisto, naudojamo astmai bei kitokioms ligoms, susijusioms su pasikartojančiu kvėpavimo takų susiaurėjimu, gydyti.
Pasak CAS, Ž.Jegličius „sutiko su tuo, jog pažeidė antidopingo taisykles, ir atletui buvo uždrausta toliau dalyvauti Pjongčango olimpinėse žaidynėse“.
Kairiojo krašto puolėjas Ž.Jegličius žaidžia Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) rungtyniaujančioje Nižnekamsko „Neftechimik“ komandoje.
Apie naują dopingo atvejį pranešta kitą dieną po to, kai olimpinį medalį iškovojęs rusas akmenslydininkas, kuriam teko praeiti kruopščią patikrą, kad galėtų dalyvauti žaidynėse, buvo apkaltintas vartojęs uždraustą preparatą.
Aleksandras Krušelnickis kartu su žmona Anastasija Bryzgalova iškovojo olimpinę bronzą kerlingo mišrių porų varžybose. CAS, nagrinėjančio dopingo atvejus olimpinėse žaidynėse, padalinys Pjongčange šio sportininko atžvilgiu inicijavo procedūrą dėl antidopingo taisyklių pažeidimo.
Ši byla gali turėti platesnį poveikį: olimpiados pareigūnai šią savaitę spręs, ar atšaukti Rusijai paskelbtą draudimą ir leisti šios šalies atletams žaidynių uždarymo ceremonijoje ateinantį sekmadienį žygiuoti su savo šalies vėliava.
Vienas gerai informuotas šaltinis naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad A.Krušelnickio atveju kalbama apie meldoniumą, padidinantį ištvermę ir padedantį atgauti jėgas.
Meldoniumas į pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) draudžiamų preparatų sąrašą buvo įtrauktas 2016 metais. Tais pat metais Rusijos tenisininkei Marijai Šarapovai, buvusiai pirmajai pasaulio raketei, dėl šio preparato vartojimo buvo skirta 15 mėnesių diskvalifikacija.
Tarptautinis olimpinis komitetas pernai gruodį suspendavo Rusiją, kai virtinė nepriklausomų tyrimų atskleidė, jog šalyje valstybės lygiu buvo vykdoma sportininkų dopingo programa. Faktai apie šią programą į viešumą iškilo prieš 2016-ųjų vasaros olimpiadą Rio de Žaneire.
Tyrėjai nustatė, kad ši dopingo programa buvo vykdoma kelerius metus, o kulminaciją pasiekė per 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes Sočyje, kur Rusija užėmė pirmą vietą pagal iškovotų medalių skaičių.
Visgi 168 rusų sportininkams, ant kurių nekrito dopingo šešėlis, buvo leista dalyvauti Pjongčongo žaidynėse kaip neutraliems olimpiniams atletams iš Rusijos.
Pirmasis dopingo skandalas Pjongčange kilo dėl japonų greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovo Kei Saito, kurio organizme buvo aptikta draudžiamo diuretiko acetazolamido. Šis preparatas gali būti vartojamas kaip maskuojamasis agentas siekiant nuslėpti sportininkų rezultatus gerinančius vaistus ar apsunkinti jų aptikimą.
Vasario 12 dieną jam buvo nurodyta nedelsiant palikti žaidynes.
K.Saito tapo pirmuoju dopingo testo neišlaikiusiu japonų atletu žiemos olimpiadose.
