Kalbės apie Vakarų kerštą
Nuožmiai su dopingo vartojimu kovojančio IOC (International Olympic Committee – angl.) sprendimas nepalietė visų olimpinių vilčių turėjusių Rusijos sportininkų – 169-iems savo „švarumą“ įrodžiusiems atletams leista startuoti šiame jau 23-iajame svarbiausiame pasaulyje žiemos sporto renginyje. Tačiau jiems nugalėjus varžybose nebūtų grojamas nei šalies himnas, nei keliama Rusijos vėliava – jie tapo „olimpiniais sportininkais iš Rusijos“.
Turbūt jau visiems apsipratus su esama padėtimi, visai neseniai žibalo į ugnį įpylė Sporto arbitražo teismas (Court of Arbitration for Sport (CAS) – angl.), nutaręs panaikinti diskvalifikacijas iki gyvos galvos 28 Rusijos atletams. Tokį sprendimą tuojau pat aršiai sukritikavo tiek IOC, tiek didžiulius pajėgumus bei lėšas šios šalies kaltumui įrodyti metusi Pasaulinė antidopingo agentūra (World Anti-Doping Agency (WADA) – angl.). Tiesa, kelias šiems sportininkams prisijungti prie tautiečių Pjongčange IOC sprendimu visgi buvo užkirstas.
Visa ši situacija, anot ekspertų, tik dar labiau pakurstys Rusijos propagandos mašiną, ir taip pakilusią į kovą su ambicingus šalies planus sugriovusiomis struktūromis.
„Rusiją bus siekiama parodyti kaip auką, kaip šalį, kurią bando nubausti bendruomenė, [bus sakoma], kad tai yra Vakarų kerštas“, – teigia Seimo narys, buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas dr. Laurynas Kasčiūnas.
Panašios nuomonės laikosi ir politologas Vytautas Keršanskas. Anot jo, ir šiam atvejui naudojamas ne vienerius metus jau aktyviai viešojoje erdvėje sklandantis priešų ieškojimo naratyvas.
„Kai buvo paskelbtas sprendimas pašalinti Rusijos rinktinę iš žiemos olimpinių žaidynių, tai buvo sutikta kaip Vakarų priešiškumas, nepagrįsti kaltinimai. Tas „apsuptos tvirtovės“ vaizdinys yra visada ryškiai naudojamas Kremliaus propagandoje. (...) Žinutės, kad Vakarai bando daryti įtaką Rusijai, mažinti jos galią bei bloginti įvaizdį pasaulyje, yra kasdienybė“, – teigia politologas bei priduria, kad CAS sprendimas leis Kremliaus propagandos ruporui teigti, kad WADA surinkti įrodymai dėl Rusijos organizuotos dopingo kampanijos „nėra pagrįsti bei švarūs“.
Nauda V.Putinui
Pašnekovai sutaria, kad tokios kalbos gali būti paveikios nebent pačios šalies viduje, bet ne užsienyje.
„Nematau galimybių tuo pasinaudoti išorėje, nes mestas šešėlis yra milžiniškas. Žmonės supranta, kad sistemingas dopingo naudojimas yra „užribis“. Tad čia būtų sunku rasti kažkokių sprendimų, kurie leistų užsienyje pakeisti viešąją nuomonę apie Rusiją“, – tvirtina L.Kasčiūnas.
Tačiau tokių atvejų visgi gali būti, ypač nukreipus propagandą į menkiau politika besidominčius žmones.
„Žinome, kad Kremliaus propagandiniai kanalai bando pasiekti eilinius gyventojus, kurie paklausti, ar reikėtų atkurti santykius su Rusija, atsakytų „taip“, net nesigilindami į klausimą. Tai gali būti panaudojama ir kuriant priešiškumą sankcijų politikai Rusijos atžvilgiu“, – teigia V.Keršanskas.
Šalies viduje tokios naujienos gali padėti ir dar vienos kadencijos siekiančiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Tiesa, ne pasiekti geresnių rezultatų, o sukviesti kuo daugiau žmonių prie balsadėžių, kas ir yra didžiausias Kremliaus galvos skausmas vis labiau artėjant kovo 18 dieną įvyksiantiems rinkimams.
„Formuojant tą „apsuptos tvirtovės“ įvaizdį ir turint omenyje, kad prezidento rinkimai visai čia pat, manau, kad šis CAS sprendimas bus išnaudotas. Nežinau, ar tai turės kažkokį esminį poveikį, nes visi žino, kaip Rusijoje vyksta rinkimai, kad rezultatai žinomi iš anksto. Tačiau mobilizaciniai veiksniai egzistuoja ir tai yra vienas iš svarbiausių elementų“, – įsitikinęs V.Keršanskas.
Duoklė ir diskvalifikuotiesiems
Rinkėjų dvasiai pakelti V.Putinas, regis, mėgins panaudoti ir žaidynėse negalinčius dalyvauti atletus. Rusijos prezidento įsaku turėtų būti surengtos alternatyvios žaidynės, kuriose šie sportininkai ir varžytųsi. Toks renginys ten anokia ne naujiena.
Prieš porą metų Rio de Žaneire dėl diskvalifikacijos negalėjusiems dalyvauti Rusijos sportininkams taip pat buvo surengtos tokios varžybos. Tiesa, tiems 67 nelaimingiesiems konkurenciją mažame stadione šalia Maskvos sudarė kiek mažiau nei šimtas varžovų. Palyginimui, Brazilijoje tuo metu iš viso varžėsi 11 544 atletai. Alternatyvioms žaidynėms nebuvo skirta ypač daug dėmesio, nes tuomet Rusija žaidynėse buvo, o jos delegacija, sudaryta iš 286 atletų, galėjo džiaugtis net 19 aukščiausios prabos apdovanojimų ir ketvirta vietoje bendroje medalių įskaitoje.
Šįkart padėtis visiškai kitokia – šios šalies pavadinimo nebus bendroje medalių įskaitoje, niekas negiedos jos himno, nekels vėliavų. Pastarasis dalykas, anot L.Kasčiūno, ir yra didžiausia bausmė V.Putino beveik 18 metų valdomai šaliai bei jam pačiam.
Jei ir šįkart kalbos apie alternatyvias žaidynes virstų realybe, dalyvių tikrai nepritrūktų. Pjongčange bus galima sutikti kur kas mažiau Rusijos pasą turinčių sportininkų nei prieš ketverius metus – Sočyje Rusijos delegaciją sudarė 232 žiemos sporto atstovai. Beje, žiemos olimpinės žaidynės dažniausiai sulaukia mažesnio dėmesio nei vykstančios vasarą, tad mažai tikėtina, kad ir šįkart alternatyvios žaidynės būtų populiaresnės.
Alternatyvios žaidynės turi parodyti, kad Rusijos valdžia saugo savo žmones, kad „išorė puola, bet mes kartu apsiginsime nuo spaudimo
„Alternatyvios žaidynės turi parodyti, kad Rusijos valdžia saugo savo žmones, kad „išorė puola, bet mes kartu apsiginsime nuo spaudimo“. (...) Tos žaidynės ir apdovanojimai būtų kaip kompensacija už tą neteisybę. Nevertinu jų kaip turinčių kažkokią reikšmę, tai tiesiog noras parodyti rūpestį“, – mano V.Keršanskas.
Propagandos dozė ir Korėjos pusiasalyje
Kompensuoti kai kuriems tik kartą gyvenime pasitaikančią galimybę iškovoti olimpinį medalį buvo bandyta ir Šaltojo karo metu. Tuomet Sovietų Sąjungai boikotavus 1984 metais JAV rengtas Los Andželo olimpines žaidynes, buvo nuspręsta kartėlį nuplauti savame kieme surengtomis varžybomis. Tokiai avantiūrai pritarė ir savo sportininkus į Rusiją išsiuntė dar 17 šalių.
Tokie boikotai tuo metu nebuvo naujiena. Štai 1980 metų Sovietų Sąjungos pasididžiavimu turėjusias tapti Maskvos olimpines žaidynes boikotavo prieš šios šalies įsiveržimą į Afganistaną protestavusios JAV. Prie jų dėl minėtų sovietų veiksmų bei ekonominių sumetimų prisijungė dar 65 valstybės.
Tą jausmą, kai į tavo šventę neatvažiuoja dalis svečių, patyrė ir šių žaidynių šeimininkė. 1988 metais į Pietų Korėją neatvyko septynių valstybių delegacijos, kurių viena – Šiaurės Korėja, kurios agentai, įtariama, likus metams iki žaidynių susprogdino Pietų Korėjos oro transporto bendrovės „Korean Air Lines“ lėktuvą, kuriuo skrido 115 žmonių. Taip bandyta sabotuoti šį P.Korėjoje vykusį renginį.
Nors Šaltojo karo laikai praėjo, tačiau prieš daugiau nei pusšimtį metų Korėjos pusiasalį padalinęs karas oficialiai taip ir nesibaigė. O Kim Yong-Uno režimo į šviesų rytojų vedama Š.Korėja dėl savo branduolinės programos ir balistinių raketų bandymų tampa vis grėsmingesne pasaulio bendruomenei.
Tačiau šįkart į Pjongčangą, esantį vos už 80 kilometrų nuo abi Korėjas skiriančios demilitarizuotos zonos, Š.Korėjos delegacija bus siunčiama ir netgi žygiuos kartu su piečiau gyvenančiais kaimynais. Beje, buvo suformuota ir bendra abiejų šalių moterų ledo ritulio komanda.
Kad propagandos pamatysime ir Š.Korėjoje, tapo aišku jau žaidynių išvakarėse, kai Pchenjane buvo surengtas didžiulis karinis paradas. L.Kasčiūnas mano, kad šios šalies auditorija galbūt pamatys visai kitokį vaizdą, nei jis bus iš tiesų.
„Televizijoje viskas gali būti paskelbta kitaip. Jie gali net nenuvažiuoti į olimpines žaidynes, bet gali paskelbti, kad jie laimėjo“, – teigia buvęs TSPMI politologas.
Visai kitokį savo veidą Š.Korėja nori parodyti likusiam pasauliui.
„Išorinei auditorijai bandoma kiek įmanoma daugiau legitimizuoti save. Tai labai sudėtingas žaidimas. Dabartinė Pietų Korėjos valdžia, skirtingai nei ankstesnioji, Šiaurės Korėjos klausimo sprendimą mato kaip kalbėjimąsi, sugyvenimą. Tokia politika buvo taikoma nuo 1998-ųjų iki 2008 metų, bet nepasiteisino – 2006 metais buvo pradėti balistinių raketų bandymai“, – pasakoja V.Keršanskas.
Anot jo, Š.Korėjai tokia kalbėjimosi, tačiau ne sankcijų politika yra itin palanki, kam ir gali pasitarnauti žaidynių metu užmegzti ar sustiprinti kontaktai. Tačiau bent jau JAV neketina veltis į šiuos žaidimus, o toks sąjungininkių nesutarimas gali sukelti papildomų problemų.
„Visi tie pokalbiai labai retai nuveda į kažkokį konfliktų sprendimą. Jie tik kelia įtampą tarp Japonijos, Pietų Korėjos ir JAV“, – reziumuoja V.Keršanskas.
Kita vertus, Š.Korėjos dalyvavimas žaidynėse tikrai prisideda prie jų bei viso regiono saugumo. O tai ypač svarbu, kai už poros metų vasaros olimpinės žaidynės vyks Japonijoje, o jau 2022 metais žiemos sporto atstovai krausis lagaminus į Kiniją. Taip įgyvendinama ir viena pagrindinių olimpinių žaidynių idėjų – kad jų metu būtų sudedami ginklai ir įsivyrautų bent trumpalaikė pasaulinė taika. Tiesa, kad ne visi mano taip pat, prieš kiek mažiau nei dešimtmetį buvo galima įsitikinti Gruzijoje. Tačiau ir čia, padedant propagandai, viskas buvo parodyta taip, kaip šioms šalims naudingiausia.
