Finansavimu nusivylęs Lietuvos regbis skelbia neįtikėtiną konkursą

„Jeigu toks konkursas būtų paskelbtas praėjusių metų pradžioje, tai šį prizą būtų laimėjusi pati Lietuvos regbio-7 rinktinė. Tiesa, praėjusiais metais visos Lietuvos regbio rinktinės gavo tik 35 tūkst. eurų visų metų pasiruošimui pagal aukšto meistriškumo programą iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo. Šiais metais jau yra progresas ir po visų skambių laimėjimų, finansavimas 2016 metams pakilo 11 proc. Tad jeigu kuri Lietuvos rinktinė galės pasiekti regbininkų aukštumas su tokiu biudžetu, aš pats asmeniškai tai federacijai nupirksiu automobilį“, – teigia Lietuvos regbio federacijos prezidentas Rytis Davidovičius.

Paskelbus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo skiriamas lėšas sporto organizacijoms 2016 metais, kaip ir praėjusiais metais, tenka griebtis už galvos. Kaip paskirstyta, kokie kriterijai, kodėl tiek, o ne kitiek?

LRF nuotr./Rinktinė nusiteikusi kovoms, prieš kelionę į Maskvą.

Lietuvos regbis net nekeltų šio klausimo, jeigu rinktinių rezultatai nekiltų aukštyn tarptautinėse varžybose. Džiugu, bent jau kad praėjusių metų nesusipratimas nepasikartojo, kuomet kylant sporto šakos rezultatams gautas mažesnis finansavimas. Šiais metais finansavimas paaugo iki 41 tūkst. eurų.

Lietuvos regbio rinktinių rezultatai yra akivaizdūs. Vyrų regbio-7 rinktinė Europoje 2015 metais žaidė elito grupėje ir joje užėmė 9-ą vietą ir per trejus metus pakilo 8-iomis pozicijomis aukštyn. Tik krepšinio pasiekė geresnį rezultatą. Vyrų regbio-15 rinktinė pasaulio reitinge per pastaruosius trejus metus pakilo iš 52-os į 40-ą poziciją, ir jau yra iškovojusi 7-ias pergales iš eilės Europos varžybose.

Vėlgi, tik krepšinio rinktinė lenkia regbininkus pagal užimamą vietą pasaulyje, suvedus visas šalies rinktines į vieną kreivę. Moterų regbio-7 rinktinė atliko neįtikėtiną šuolį, pakilusi net 11-a pozicijų aukštyn nuo 2013 metų ir šiuo metu užima 24-ą poziciją Europoje.

Jaunių rinktinėms sekasi įvairiau, viena jų pakilo 3-is pozicijomis aukščiau, kita nusileido 4-iomis pozicijomis. Visgi, jos vertinamos pagal tai, kiek žaidėjų paruošė vyrų rinktinėms.

„Taigi, viską sudėjus, net ir paprastam žmogui matyti, kad Lietuvos regbio rinktinės netgi kartais gerino savo rezultatus 2013-2015 metų laikotarpyje. Suvokime, kad kalbame ne apie individualią sporto šaką, bet apie komandinę, kur rezultatą pasiekti yra nepalyginamai brangiau ir sudėtingiau.

Sauliaus Čirbos nuotr./Rytis Davidovičius

O dabar pažvelkime į finansavimo iš KKSRF pokyčius aukšto meistriškumo srityje, kurio vienas iš pagrindinių kriterijų yra pasiekimai tarptautinėse varžybose. 2013 m. KKSRF Lietuvos regbio rinktinių pasiruošimui tarptautinėms varžyboms skyrė 36,3 tūkst. eurų, 2014 m. – 39,9 tūkst. eurų, o 2015 m. – 34,9 tūkst. eurų. Tai yra 4 proc. mažiau praėjusiais metais nei 2013 m. Tuo tarpu visas KKSRF dydis išaugo net 17 proc., nuo 5 mln. eurų iki 5,9 mln. eurų.

Tad man, Lietuvos regbio bendruomenei, sportuojančių vaikų tėveliams kyla natūralus klausimas: kas čia vyksta? Kiek dar galima siekti rezultatų aukojant savo laiką, sveikatą, o mainais už tai sulaukti ašarų?“, – retoriškai klausia R.Davidovičius.

R.Davidovičiaus manymu, turėtų didėti bendras finansavimas Lietuvos sportui, turi atsirasti papildoma eilutė valstybės biudžete ir žinoma, labai aiški ir skaidri lėšų skirstymo sistema, kur kiekviena organizacija žinotų kas, kaip ir kodėl.