„Labai noriu padėkoti mūsų tepėjams. Jie – šaunuoliai. Mano slidės slydo puikiai, galėjau leisdamasi nuo kalno daugiau pailsėti. Tai didžiulis pliusas trasoje, kurios danga vietomis labai minkšta“, – po finišo persekiojimo lenktynėse kalbėjo biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė.
T.Kaukėnas: Nustebau dėl to, ką sugebėjo padaryti organizatoriai. Vakar per treniruotę sniego buvo virš batų. O jie padarė tvirtą, tikrai neblogą trasą.
„Tepėjai prieš lenktynes yra svarbesni nei treneriai“, – neabejoja Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generalinis sekretorius Gintautas Černiauskas.
Likus kelioms valandoms iki starto slidinėjimo ir biatlono trasose pilna žmonių. Visi jie apsuka kelis ratus, sudėtingiausiose vietose apsisuka ir šliuožia jomis iš naujo. Tai – tepėjai, slidžių bandytojai, treneriai.
Ruošdami Lietuvos sportininkų slides draugiškai darbuojasi slidinėjimo rinktinės trenerė Kazimiera Strolienė ir biatlonininkų komandos tepėjai Aurimas Bučelis ir estas Meelis Aasmae bei biatlono rinktinės treneris Ilmaras Bricis. Jie turi savo kambariuką greta biatlono stadiono sustatytuose laikinuose pastatuose. Čia yra visa reikalinga įranga ir įrankiai, taip pat nuo kenksmingų medžiagų apsaugantys respiratoriai ir kaukės.
„Skirtingose trasos vietose danga skiriasi. Vienose ji patižusi, kitur kieta. O tepalas ant slidžių – tik vienas. Todėl parenkant tepalus tenka paaukoti kai kurias trasos vietas, kad kitas galima būtų įveikti maksimaliu greičiu“, – aiškino G.Černiauskas.
Jam pritarė ir patyręs slidžių tepėjas A.Bučelis: „Tokiose trasose, kaip dabar, viską apskaičiuojame kone metro tikslumu. Nes kiekvienas sportininkas skirtingai jaučiasi ant minkšto sniego.“
Suminkštėjęs sniegas – galvosopis ir olimpiados organizatoriams. Todėl vakare, pasibaigus varžyboms, ant trasų pilamos specialios cheminės medžiagos, neleidžiančios sniegui žliugti. Tačiau iki 15 laipsnių įšylantis oras dieną įveikia ir chemikalų skydą.
Tiesa, T.Kaukėnas po finišo 20 km individualiose lenktynėse, kuriose iškovojo 23-iąją vietą, sakė: „Nustebau dėl to, ką sugebėjo padaryti organizatoriai. Vakar per treniruotę sniego buvo virš batų. O jie padarė tvirtą, tikrai neblogą trasą. Nors oras šiltas ir sniegas greitai tirpsta. Turėjau pranašumą, nes esu lengvas, todėl minkštoje trasoje man lengviau nei kitiems.“ Sportininkas šliuožė taip greitai, kad jei ne trys netaiklūs šūviai paskutiniame ugnies ruože, jis būtų finišavęs antras ir iškovojęs sidabrą.
Dieną, per patį karštį lenktyniavusiai slidininkei Ingridai Ardišauskaitei taip pat teko pajusti minkšto sniego ruožus. „Trasa nėra greita. Vietomis, kur pavėsis, danga kieta, slysta gerai. Bet kur įšildo saulė, ten – pliurzė“, – teigė ketvirtadienį 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi dalyvavusi sportininkė.
Klasikinio stiliaus slidės skiriasi nuo laisvojo. Suglaudus klasikinio stiliaus slides apačiomis, per vidurį jos nesiliečia, yra išsilenkusios, nes toje vietoje, virš kurios dedami apkaustai ir tvirtinama koja, yra vieta tepalui, pagerinančiam sukibimą su sniegu. Kai sportininkas šliuoždamas prispaudžia slidės vidurį prie sniego, tepalas sukimba su trasos danga ir padeda atsispirti – slidė neslysta atgal. Kai tik svoris perkeliamas ant kitos kojos, slydimo tepalu išteptas slidės priekis ir galas ima slysti.
Labai noriu padėkoti mūsų tepėjams. Jie – šaunuoliai. Mano slidės slydo puikiai, galėjau leisdamasi nuo kalno daugiau pailsėti.
„Mano slidės laikė puikiai“, – po finišo teigė I.Ardišauskaitė. Nors kai kurios kitų šalių slidininkės skundėsi blogu slidžių sukibimu su trasa.
Klasikinio stiliaus slides lietuviams ruošia K.Strolienė. Likus kelioms valandoms iki starto ji iššliuožia į trasą ir parenka kelis tepalo variantus. Tada slides išbando patys sportininkai. „Galutinis variantas baigiamas ruošti likus maždaug pusvalandžiui iki starto“, – sakė slidininkas Vytautas Strolia.
Biatlonininkų komandos tepėjai yra puikūs laisvojo stiliaus slidžių specialistai. Nepaisant to, kad oro ir sniego sąlygos vakarėjant keičiasi kiekvieną akimirką, jie sugeba parinkti tokius tepalus, kurie leidžia mūsų sportininkams čiuožimo greičiu neatsilikti nuo lyderių.
„Jau apsipratome čia ir žinome, kaip keičiasi sąlygos, todėl galime parinkti tinkamiausius tepalus“, – teigė A.Bučelis, skusdamas nuo biatlonininko T.Kaukėno slidės seną dangą. Jis su kolegomis taip pat ne po vieną kartą apsuka ratą „Lauros“ trasoje, kol nusprendžia, ką rinktis tą dieną.
G.Černiauskas pasakojo, jog galingiausių slidinėjimo valstybių rinktinėse slidžių bandytojai parenkami pagal sportininkus: „Jei slidininkas sveria 75 kg, tai ir slidžių bandytojas – tiek pat. Jis negali iš vakaro prisivalgyti ar alaus prisigerti.“
Kalnų slidininkai Ieva Januškevičiūtė ir Rokas Zaveckas slides dažniausiai pasiruošia iš vakaro, atsižvelgdami į oro prognozę. Jei reikia, kitą dieną prieš startą slides galima pertepti.
Roza Chutoro vietovėje, kur vyksta olimpinių žaidynių kalnų slidininkų varžybos, sniegas jau irgi ėmė tirpti.
„Per treniruotes anksti ryte dar nusileidžiame kelis kartus kietu šlaitu, o po to sniegas suminkštėja, ypač kalno apačioje. Bet girdėjau, kad po poros valandų atšals“, – pasakojo I.Januškevičiūtė, varžybas pradėsianti tik vasario 18 d.
Pažįstami kitų šalių slidininkai, dalyvaujantys greičio rungčių varžybose, Lietuvos sportininkei pasakojo, jog lenktynių trasoje irgi yra pažliugusių vietų.
„Moterų greitojo nusileidimo trasoje apatinėje dalyje buvo minkščiau ir kai kuriuose posūkiuose. O vaikinai, kurie ruošiasi superdvikovei, sakė, kad apačioje, kur yra paskutinis tramplinas, labai minkšta“, – aiškino lietuvė.
Pasak I.Januškevičiūtės, slalome ir slalome milžine – techninėmis vadinamose rungtyse, kuriose startuos lietuviai, tepalas nėra toks svarbus, kaip greičio rungtyse – greitajame nusileidime ir „Super-G“. Todėl čia tepėjai irgi laukia iki paskutinės akimirkos ir prieš pat startą baigia ruošti slides.
