– Kalnų slidinėjimas, galima sakyti, yra labai egzotiška šaka Lietuvoje. Kaip ją atradote?
– Egzotiška, manau, tik tuo, kad neturime tam labai tinkamų kalnų ir šio sporto tradicijų, tačiau gan daug lietuvių yra bandę slidinėti. Nemažai jų kasmet bent kartą išvažiuoja į kalnus paslidinėti. Mano tėtis, vėliau ir mama, taip pat važiuodavo į kalnus. Tai tėtis sugalvojo išmokyti slidinėti ir mane, o vėliau pradėjo leisti į tuo metu naujai suburtą slidinėjimo klubą. Taip po truputį aš pamilau slidinėjimą.
– Kiek metų sportuojate?
– Apskritai įvairiai sportuoti ėmiau nuo mažens, slidinėti pradėjau šešerių, o treniruotis dvylikos.
– Kur dažniausiai treniruojatės?
– Kuomet būnu Lietuvoje, treniruojuosi „Snow Arenoje“ ir „Liepkalnyje“, o užsienyje – Austrijoje ar Italijoje.
– Dabar jau atsiranda šiokių tokių galimybių išbandyti kalnų slidinėjimą ir Lietuvoje. Kodėl verta žmonėms išbandyti šį sportą?
– Tai gali būti labai gera laisvalaikio pramoga su šeima ir draugais. Nelengva rasti sportą, kurio galima būtų imtis žiemą, kaip vasarą bėgimas ar dviračiai, todėl slidinėjimas tam puiki alternatyva. Slidinėjimas labai įvairiapusiškas sportas. Jis lavina daug įvairių raumenų grupių, koordinaciją. Taip pat kalnų slidinėjimas labai geras pasirinkimas adrenalino mėgėjams. Tai tokia sporto šaka, kur tobulėjimui nėra ribų, kuri tinka įvairaus amžiaus žmonėms, ir ne tik sportiniais, bet ir rekreaciniais tikslais.
– Kodėl verta žiūrėti kalnų slidinėjimo olimpines transliacijas?
– Kalnų slidinėjimas žiūrovui turėtų būti įdomus tuo, kad čia nėra labai sudėtingų taisyklių, kurias žiūrovas turėtų žinoti. Be to, tai labai intriguojanti ir įtraukianti sporto šaka. Ir pavojinga. Tikrai įdomu stebėti kuomet slidininkas leidžiasi 120 km/h greičiu arba čiuožia nuo gan stačių šlaitų.
– Kokie jausmai apėmė sužinojus, kad patekote į Sočio žiemos olimpines žaidynes?
– Labai apsidžiaugiau, žinoma... Tačiau man lig šiol sunku patikėti. Kiekvieną rytą atsikeliu ir galvoju: ar nesapnuoju?
– Ko tikitės iš olimpinių žaidynių?
– Visu pirmiausia man labai didelė garbė atstovauti Lietuvai. Tikiuosi, kad pasiseks nušliuožti taip kaip pavyksta per treniruotes, be klaidų, užtikrintai. Būčiau laiminga, jei tai būtų geriausios varžybos šiemet. Man dalyvavimas olimpinėse žaidynėse pats svarbiausias mano pastangų ir darbo įvertinimas.
– Ką darote prieš pat startą?
– Visada savo mintyse kartoju svarbiausius dalykus, kuriuos turiu prisiminti trasoje, ką turiu padaryti.
– Ar manote, kad daugybė transliacijų iš Sočio žiemos olimpinių žaidynių gali padėti žiemos sportui tapti populiaresniam Lietuvoje?
– Žinoma! Daugelis žmonių iš viso nelabai ką žino apie žiemos sportą. Manau, transliacijos pažadins žmonių norą žiemos sporto šakomis pasidomėti ir galbūt net išbandyti. Gal atsiras žmonių, kurie atras naują savo hobį.
