Trenerė neslėpė – ji jau anksčiau žinojo, kad I.Ardišauskaitė tikriausiai negalės startuoti Sočio olimpinių žaidynių 15 km skiatlono (7,5 km klasikiniu ir 7,5 km laisvuoju stiliumi) lenktynėse, tačiau kol nebuvo oficialaus patvirtinimo, nieko nesakė. I.Ardišauskaitė šiandien turėjo tapti pirmąja Lietuvos sportininke, startuojančia Sočio žaidynėse, tačiau jai nebuvo leista dalyvauti pirmoje rungtyje.
„Paskutinis FIS taškų perskaičiavimas buvo mums jau čia atvykus, vasario 5-ąją. O penktadienį oficialiai pranešta, kad skiatlone neturėsime vietos. Bet nėra ko nusiminti, juk laukia dar dvi distancijos – sprintas ir 10 km klasikiniu stiliumi“, – aiškino K.Strolienė.
Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškai – rodiklis, skaičiuojamas pagal atsilikimą nuo varžybų lyderio. Kuo mažiau taškų, tuo geriau. Olimpinėje kvalifikacijoje svarbiausias – penkių pasirodymų FIS taškų vidurkis. Paaiškėjo, kad I.Ardišauskaitės taškų vidurkis šiuo metu nepakankamas, todėl 20-metė slidininkė liko už skiatlono lenktynių borto. Kitose rungtyse ji galės startuoti.
Mes ruošėmės šiai rungčiai, treniravomės. Bet toks yra sportas – ne viskas nuo norų priklauso. Ingrida labai norėjo startuoti.
„Mes ruošėmės šiai rungčiai, treniravomės. Bet toks yra sportas – ne viskas nuo norų priklauso. Ingrida labai norėjo startuoti“, – pasakojo trenerė.
K.Strolienė neslėpė – skiatlono rungtis jai kėlė nerimą, nes šios lenktynės yra vienos sunkiausių.
„Latvių ir esčių skiatlone taip pat nėra. 2010 metais Vankuveryje mūsų Irina Terentjeva, nors buvo ir vyresnė, ir labiau patyrusi, nei Ingrida, taip pat nestartavo skiatlone. Tai yra bendro starto lenktynės. Ir, jei smarkiai atsiliksi nuo lyderių, gali būti dar didesnis smūgis, nei išvis nedalyvaujant. O tai, kad Ingrida paskutinę minutę sužinojo, jog negalės startuoti, turėtų jai pridėti sportinio pykčio ir noro savo galimybes įrodyti kitose rungtyse.
Kai rengėmės olimpinėms žaidynėms, buvome stovykloje kalnuose. O varžovės tuo metu rinko FIS taškus. Mes irgi galėjome važinėti po varžybas ir medžioti tuos taškus, bet tada nebūtume pasitreniravę kalnuose. O be kalnų atvažiuoti čia, į Sočį, būtų pražūtinga. Nes trasos čia sudėtingos, varžybos vyksta beveik pusantro kilometro aukštyje. Be gero pasirengimo čia nėra ką veikti“, – kalbėjo K.Strolienė.
Pati trejose olimpinėse žaidynėse kaip biatlonininkė ir slidininkė dalyvavusi K.Strolienė žavėjosi sportininkams Sočyje sudarytomis sąlygomis: „Tokio serviso ir patogumo niekur nemačiau. Nuo namų iki starto 10 minučių pėstute. Nuo slidžių ruošimo kabinos iki trasos – keli metrai. Maitinimas, gyvenimo sąlygos – nerealios. Jokių cirkų čia tikrai nėra. Mums viskas tinka ir patinka.“
