51-oje vietoje mūsų šalies olimpietė buvo po sprinto lenktynių, tačiau net ir ši vieta jai leido varžytis antradienį vakare vykusiose moterų biatlono persekiojimo lenktynėse. Į šias varžybas po sprinto prasimušė 60 biatlonininkių.
„Laura“ biatlono centro starto vietą D.Rasimovičiūtė paliko praėjus 2 min. ir 12 sekundžių po to, kai pirmoji į trasą išbėgo Sočio olimpinė čempionė slovakė Anastasija Kuzmina.
Jau po pirmojo kilometro lietuvė buvo 48-a, o į visus taikinius pataikiusi pirmame šaudymo ruože pakilo į 44 vietą.
Tačiau ketvirtąkart į šaudyklą užsukusi D.Rasimovičiūtė nepataikė dviejų taikinių ir galutinėje įskaitoje liko 43-ia.
Žalia švieselė ties D.Rasimovičiūtės šaudymo pozicija užsidegė ir po antrojo ruožo – lietuvė nesuklydo ir pakilo dar trimis vietomis aukštyn.
Net ir po trečiojo šaudymo ties lietuvės nepataikytų taikinių grafoje puikavosi nulis, o olimpinės rinktinės senbuvė palypėjo iki 40 vietos.
Tačiau ketvirtąkart į šaudyklą užsukusi D.Rasimovičiūtė nepataikė dviejų taikinių ir galutinėje įskaitoje liko 43-ia.
Čempione tapo baltarusė Darja Domračiova, nuo kurios lietuvė atsiliko 4 min.36,4 sek.
– Jei būtumėte pataikiusi į visus taikinius, galėtumėte pagalvoti ir apie vietą trisdešimtuke?
– Reikėtų pasižiūrėti į protokolą...
– Kas atsitiko ketvirtame šaudymo ruože? Kodėl du šūviai buvo netaiklūs?
– Įtampa ir nuovargis. Ir psichologija turėjo įtakos. Kai žinai, kad yra trys nuliai ir gali būti ketvirtas, tokia psichologinė būsena taip pat padaro savo darbą.
– Ryte atšilo ir sportininkai skundėsi sniego kokybe.
– Taip. Trasa minkšta. Ideali buvo tik ten, kur trasa buvo uždaryta treniruotėms. Tad dalis minkšto sniego, dalis – puikaus.
Norėčiau padėkoti mūsų tepėjams – jie šaunuoliai. Mano slidės šliuožė puikiai – nuokalnėse galėjau ilgiau pailsėti nei mano konkurentės.
– Ar tepalus buvo sunku parinkti?
– Norėčiau padėkoti mūsų tepėjams – jie šaunuoliai. Mano slidės šliuožė puikiai – nuokalnėse galėjau ilgiau pailsėti nei mano konkurentės. Tai didelis pliusas.
– Kiek rašytumėte sau po dviejų startų Sočyje?
– Visų pirma, aš labai džiaugiuosi pagerėjusiu šaudymu. Šaudau neblogai, tai suteikia papildomų jėgų ir pranašumo. Ką aš žinau – aš nenorėčiau sau rašyti pažymio. Atidaviau visą save.
Tačiau fizinės formos norėtųsi dar geresnės. Ir žinau, kad stebuklų nebūna – sausio mėnesį aš buvau duobėje. Manau, mano startai Sočyje neblogi, bet pažymius tegul rašo treneris.
– Liko vienas startas Sočyje ar du: dar kovosite individualiose lenktynėse, o po to geriausias visų trijų varžybų trisdešimtukas varžysis 12,5 km masinio starto rungtyje. Kiek varžybų dar planuojate Sočyje?
– Trečias mano startas turėtų būti labai geras. Bet čia biatlonas – gali visaip būti. Aš nenoriu sakyti, kad po kelių dienų bus mano paskutinis startas Sočyje.