„Baltoji“ taisyklė
Bėgant metams įgavusi „baltosios“ taisyklės pavadinimą, ši taisyklė užsimezgė dar 1963 metais, kuomet turnyro organizatoriai nusprendė, kad varžybose turėtų „dominuoti balta spalva“. Kol tuometinių populiariausių prekinių ženklų dizaineriai ir patys tenisininkai svarstė, kaip atskirti šią aprangos kodo taisyklę nuo turnyro, pats Vimbldonas atvirkščiai – ėmėsi ryžtingesnių priemonių.
1995 metais turnyras paskelbė, kad nuo šiol aprangos kodas bus dar griežtesnis – „beveik visiškai baltas“.
Kol prekiniai ženklai kaunasi dėl kuo didesnio žmonių dėmesio trijuose „Didžiojo kirčio“ turnyruose – t.y. bando sukurti unikalias aprangas, su ypatingomis grafikomis ir daugybe akį rėžiančių spalvų, tai ruošdami kolekciją liepos pradžioje vykstančiam Vimbldonui, dizaineriai turi prisitaikyti prie turnyro taisyklių.
Metai bėgo, o Vimbldono politika aprangos kodo klausimu tik griežtėjo. 2014 metais varžybų organizatoriai dar labiau sugriežtino „baltąją“ taisyklę – visi tenisininkų aksesuarai (įskaitant ir apšilimo kostiumus bei megztinius) turi būti balti ir nesvarbu, ar tu žaidi oficialų mačą, ar tik treniruojiesi.
Papildyta taisyklė buvo tuomet, kai 2013 metais naujieji Rogerio Federerio „Nike“ bateliai su oranžiniu padu organizatorių buvo uždrausti jau po pirmojo rato susitikimo.
Taisyklėse buvo aiškiai nurodyta, kad į apibūdinimą „balta“ neįeina tokios spalvos kaip „balkšva ar kreminė“. Vienintelė maža išimtis – tenisininkams leidžiami spalvoti akcentai, kurie turi pločio apribojimus.
Taigi, per 50-ies metų laikotarpį (1964-2014) Vimbldono aprangos kodas labai sugriežtėjo. Švedas Bjornas Borgas, penkiskart turnyro čempionas, titulus raškė su gražiais „Fila“ polo marškinėliais, kurie buvo išmarginti žaliomis juostelėmis ir tamsiai mėlyna apykakle. Tačiau dabar tenisininkas apie tokią aprangą galėtų tik pasvajoti.
Kaip prie to prisitaiko įžymių prekinių ženklų dizaineriai?
„Mūsų dizaineriai stengiasi sujungti madą ir įsipareigojimą turnyrui – sukurti elengantišką ir klasišką aprangą, kuri atitiktų gilią „Fila“ istoriją bei tradicijas, tačiau tuo pačiu neprieštarautų ir turnyro aprangos kodui“, – teigė Laurenas Mallonas, įmonės teniso marketingo direktorius.
Visiems galimiems plyšeliams užsivėrus – nuo 2013 metais „Nike“ oranžinių batelių padų iki pastaraisiais metais naudotų spalvingų apatinių marškinėlių, kurie taip pat buvo uždrausti, beisiruošiant Vimbldonui prekiniai ženklai turi labai ribotą kūrybos laisvę.
„Mūsų dizaineriai ir toliau su džiaugsmu priima iššūkius bei tikrina patys save – ar sugebės sukurti vis kažką naujo, kas išsiskirtų iš konkurentų ir mus padarytų unikaliais“, – teigė L.Mallonas.
Tačiau nors ir atrodo, kad „baltoji“ taisyklė tik riboja, „Fila“ teniso marketingo direktorius teigia, kad galima įžvelgti ir privalumų – pavyzdžiui, padidėjusi mažmeninė prekyba.
„Kaip neutrali spalva, balta visuomet yra tarsi pagrindinė, nuolatinė drabužių spalva, ypatingai vasarą. Kuomet mūsų geriausi atletai vilki baltą aprangą, tai taip pat sukuria tam tikrą šurmulį ir turi didelę įtaką mažmeninei prekybai“, – atskleidžia L.Mallonas, pridėjęs, kad ir kiti teniso klubai taiko šią taisyklę.
Vimbldono „baltoji“ taisyklė gimė labai natūraliai – balta buvo matoma kaip vasarą nuo karščio atvėsinanti spalva, o taip pat ir puiki priemonė paslėpti prakaitą Viktorijos eroje (XIX a. 8-ajame dešimtmetyje).
Nors R.Federeris viešai sukritikavo turnyrą dėl per griežtų aprangos kodo taisyklių, o Andre Agassis net keturis kartus praleido šias varžybas dėl įsišaknijusių tradicijų, Vimbldonas išlieka ištikimas sau – „Balta spalva atneša pagarbą“.