Tiek tenisininkė, tiek jos treneris Arūnas Balžekas 2013-aisiais yra užsibrėžę dar aukštesnius tikslus ir tiki, kad juos pavyks įgyvendinti.
Tvirto kūno sudėjimo šešiolikmetė sportuoja dukart per dieną, šešis kartus per savaitę. Tenisininkės treniruočių partneriai dažnai būna ir vaikinai. Vis dėlto nesunku pastebėti, kad ir jiems A.Paražinskaitę teniso kortuose įveikti labai sunku.
„Visi esame draugiški ir jokių ginčų nekyla“, – šypteli A.Paražinskaitė, paklausta, ar jos treniruočių partneriams nėra pikta, kuomet juos įveikia mergina.
– Kokie jūsų tikslai šiemet? Daugiau dalyvausite jaunių turnyruose ar prioritetą skirsite moterų varžyboms? – A.Paražinskaitės ir A.Balžeko paklausė 15min.lt.
A.Balžekas: šiemet mūsų tikslas yra patekti į ITF penkiasdešimtuką. Šiuo metu Akvilė yra 75-oje pozicijoje, nors metus pradėjo tik 120-oje vietoje. Moterų reitinge norėtume pasiekti 500-uką arba blogiausiu atveju 600-uką.
Kol pateksime tarp 50-ies stipriausių ITF reitingo tenisininkių, varžysimės jaunių turnyruose, nors tarp jų bus ir suaugusiųjų varžybų. Kai pasieksime šį tikslą ir mums atsivers durys į svarbiausius turnyrus su jaunių tenisu baigsime ir visą dėmesį skirsime moterų varžyboms.
– Ar šie tikslai yra realiai pasiekiami? Kur gali būti Akvilės „stogas“ tenise?
A.Paražinsakitė: manau, kad tikrai galiu tai pasiekti. Dabar esu geros sportinės formos, esu pasirengusi ir tikrai galiu sužaisti gerai. Taip nėra, kad tiesiog žaidžiu ir tik galvoju, kaip laimėti. Stengiuosi aikštelėje parodyti, ką galiu, ir viską atlikti kaip sako treneris. Pirmiausia siekiu žaisti savo žaidimą, tokį, kokį mokomės per treniruotes, o paskui siekti rezultatų.
A.Balžekas: nemanau, kad yra kažkoks „stogas". Ji turi labai daug potencialo ir puikų charakterį, tad tikrai gali pasiekti aukštų rezultatų. Svarbiausias dalykas mums yra rėmėjai ir finansai, jeigu jų būtų daugiau – ir rezultatai greičiau ateitų.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Akvilė Paražinskaitė |
– Kas yra pagrindinis tenisininkės rėmėjas?
A.Balžekas: Daugiausiai lėšų skiria Akvilės tėvai, tačiau turime ir rėmėjų, kurie mums padeda. Vis dėlto vieno didelio ir pagrindinio rėmėjo nėra.
– Kokios yra stipriausios Akvilės savybės?
A.Balžekas: Pastaruoju metu labai pagerinome padavimą, kuris pernai buvo vienas silpniausių žaidimo elementų. Abi Akvilės rankos yra stiprios, labai stiprus smūgis. Padavimas tapo vienu stipriausių elementų – būna, kad per mačą padaro po 10–12 neatremiamų padavimų. Jaunių tenise tai tikrai yra geras rezultatas, ypač kai anksčiau pasitaikydavo ir po 20 dvigubų klaidų per mačą.
– Ar galime teigti, kad susidomėjimas tenisu Lietuvoje auga?
A.Balžekas: Taip, tikrai auga, visų pirma tokių sportininkų kaip Akvilė ar Ričardas Berankis, Laurynas Grigelis dėka. Vaikai mato juos ir nori lygiuotis, tad ateina į teniso treniruotes.
– Kas labiausiai įsiminė iš praėjusių metų varžybų?
A.Balžekas: Buvo labai geras mačas su buvusia jaunių pirmąja pasaulio rakete An-Sophie Mestach. Trijų setų kovose Akvilė pralaimėjo, tačiau baigtis galėjo būti bet kokia, viską lėmė psichologija.
A.Paražinskaitė: Taip, labai įsiminė turnyras Turkijoje, kur žaidžiau prieš An-Sophie Mestach. Neblogai pasirodžiau ir Olandijoje bei A kategorijos turnyre Italijoje, kur žengiau iki aštuntfinalio.
– Kaip sekasi kitose veiklose? Ar pakankamai laiko lieka mokslams?
A.Paražinskaitė: Man labai patinka mokytis ir žiūriu į tai rimtai. Padeda ir tėvai, nes mokausi nuotoliniu būdu. Žinoma, reikia visą laiką labai susidėlioti, kad jo liktų ir laisvalaikiui.
– Ar jūsų režimas ir dienotvarkė labai griežti? Esate jauna mergina, turbūt norisi pabūti ir su draugais.
A.Paražinskaitė: Ne, tikrai nėra labai griežtai, lieka ir laisvo laiko. Su draugais dažniausiai susitinku savaitgaliais, nes sekmadieniais treniruočių nėra, o šeštadieniais tik viena.
– Gal galite apibūdinti, kaip atrodo profesionalaus tenisininko dienotvarkė?
A.Paražinskaitė: Keliuosi kasdien tarp pusės aštuonių ir aštuonių. Jeigu po pusryčių lieka laiko – pasimokau. Po to iškart einu į treniruotę, kuri vyksta nuo 10 val. iki 12-os. Po treniruotės turiu pertrauką, per kurią papietauju, būna šiek tiek ir laisvo laiko.
Nuo 15 iki 17 val. vėl turiu treniruotę. Po šios treniruotės dar dažnai darome ir fizinio rengimo treniruotes, tačiau kartais jas atliekame ir tarp teniso treniruočių. Vakare grįžusi namo vėl mokausi ir einu miegoti. Stengiuosi visada miegoti ne mažiau nei aštuonias valandas.
– Ar tiek dažnai treniruojantis lieka laiko pažiūrėti tenisą? Galbūt galite įvardyti sportininką, kuris labiausiai patinka?
A.Paražinskaitė: Žinoma, kad lieka, žiūriu ir moterų ir vyrų turnyrus. Šiuo metu labiausiai patinka Serena Williams ir Vera Zvonareva, nes mano žaidimo stilius, manau, yra panašus.
– Moterys tenisininkės žaisdamos dažnai rėkia ar net klykia. Kaip žaidžiate jūs?
A.Paražinskaitė: Na aš nerėkiu ir žaidžiu tyliai, tačiau kitoms merginoms gal taip lengviau psichologiškai – tai priklauso nuo charakterio.
– Su jumis treniruojasi ir vaikinai. Ar jie nepyksta, kad juos įveikia mergina?
A.Paražinskaitė: Taip, treniruojuosi su Almantu Oželiu, Tadu Bobeliu, tačiau visi esame draugiški ir ginčų nekyla (juokiasi).
– Ar teko stebėti neseniai pasibaigusį Daviso taurės turnyrą? Kaip lietuvių žaidimas?
A.Paražinskaitė: Taip, buvo labai smagu žiūrėti į Lietuvos rinktinę ir jos žaidimą, o ypač į Ričardo Berankio. Labai noriu pasveikinti R.Balžeką su pergale.
