– Dar vis džiaugiuosi ir negaliu tuo patikėti. Ketinu skirti sau laiko ir mėgautis šiuo trofėjumi, nes tenise viskas vyksta labai greitai.
– Keturis kartus buvote per tašką nuo čempionės titulo, tačiau leidote Serenai išlyginti rezultatą. Kas tuomet vyko jūsų galvoje?
– Buvo nelengva. Tačiau tai buvo finalas, o jame nėra vietos verkšlenti ar teisintis. Bandžiau išlikti rami, nors viduje mano širdis spurdėjo. Tuomet nusiraminau ir pradėjau galvoti apie tai, ką turiu padaryti kiekvienoje atakoje. Stengiausi pamiršti, kad tai taškas, kuris gali laimėti man titulą.
– Kas dėjosi jūsų galvoje, kai laimėjote lemiamą tašką?
– Buvo labai keista. Kai paskutinis kamuoliukas nusileido, aš pažiūrėjau į teisėją, o jis man nieko neatsakė. Tuomet žvilgtelėjau į linijos arbitrą, o šis taip pat tylėjo. Galų gale, pagrindinis teisėjas sušuko „geimas, setas ir mačas“. Negalėjau tuo patikėti. Aš laimėjau.
– Šiais metais nugalėjote Sereną Williams „Didžiojo kirčio“ finale, tačiau praėjusiais metais Vimbldone patyrėte nesėkmę. Ar ko nors pasimokėte iš to pralaimėjo? Ar tai jus motyvavo šiandienos pergalei?
– Taip, tai mane motyvavo kaip reikiant. Tačiau ne viena nesėkmė, o visos tarpusavio dvikovos. Jaučiau, kad turėjau ne vieną gerą galimybę ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau per daug jaudinausi. Negalėjau to sukontroliuoti.
Šiandien išėjau į aikštę ir savo jaudulį palikau šalia kortų. Buvau ištroškusi pergalės. Šiame mače buvau nusiteikusi visai kitaip.
Manau, kad esu ambicinga. Esu stipraus charakterio ir man patinka varžytis su kitais. Man patinka rungtyniauti su stipriausiomis planetos žaidėjomis, o tai mane visuomet skatina judėti į priekį.
Esu labai laiminga, nes šiandien sau įrodžiau, kad galiu puikiai rungtyniauti. Įsitikinau, kad galiu suvaldyti jaudulį bei nugalėti vieną iš geriausių pasaulio tenisininkių.
