Sekmadienį vykusiame finale L.Grigelis po beveik trijų valandų trilerio 7:6 (7:5), 4:6, 6:7 (8:10) nusileido kortų šeimininkui italui Lucui Vanni.
Bet nepaisant to pralaimėjimo, Lietuvos tenisininko pasirodymas Italijoje suteikė daug vilčių, kad ateityje L.Grigelis dar pakovos dėl „Challenger“ serijos turnyrų titulų.
Visų pirma, praeitą savaitę didžiausią nuostabą kėlė žymiai pagerėjęs Lauryno smūgis iš dešinės. Atlikdamas „forehand’ą“ lietuvis ir sėkmingai atakavo, ir sėkmingai skirstė kamuolius. Rodės, kad 355-oji pasaulio raketė savo smūgiu tiki žymiai stipriau nei kada nors anksčiau. Vienintelis trūkumas galbūt buvo tai, jog iš dešinės L.Grigeliui niekaip nesisekė atsakyti į varžovų atakas.
L.Grigelis pavasario pabaigoje atsisakė šešerius metus jį treniravusio italo Giuseppes Mengos paslaugų ir persikėlė dirbti į Folinjo miestą, kur įsikūrusi garsi teniso akademija. Ten mūsiškiui padeda specialistai Fabio Goriettis, Sebastianas Vasquezas ir Federico Torresis.
Rodos, kad nauja komanda L.Grigeliui daro labai teigiamą įtaką. Ypač įdirbis matosi 25-erių tenisininko smūgyje iš dešinės. Prieš kelis mėnesius 276-oji pasaulio raketė minėjo, kad šiam žaidimo aspektui su nauja komanda pradėjo skirti itin daug dėmesio.
Iš vaizdų „Challenger“ turnyre Italijoje buvo matyti, kad L.Grigelio mostas iš tikrųjų yra pakitęs – raketė jo rankose jau nebesirango it koks žaltys. Tačiau ne ką mažiau svarbu yra tai, kad Laurynas pradėjo pasitikėti šiuo smūgiu ir nustojo bijoti atakuoti.
Ne ką mažesnį įspūdį Italijoje darė ir Laurio padavimai. Jie buvo ir tikslūs, ir labai stiprūs. Per mačą tenisininkas vidutiniškai atlikdavo 19-a padavimų be atsako (!), liaudyje dar vadinamų „eisais“. Tenka pripažinti, kad tokia statistika ne visada gali pasigirti ir padavimų meistrai Milošas Raoničius ar Johnas Isneris.
Apie 25-erių lietuvio smūgį iš kairės pusės net neverta plėstis. Ne paslaptis, kad tai visą L.Grigelio karjerą buvo pagrindinis jo ginklas. Italijoje mūsiškio „backhand’as“ tapo tikru varžovų galvos skausmu.
Tiesą sakant, smūgiu iš kairės pusės L.Grigelis nenusileidžia ir kai kuriems pirmo ATP dvidešimtuko tenisininkams, pavyzdžiui, Nickui Kyrgiosui, minėtiesiems J.sneriui bei M.Raoničiui, galbūt ir Roberto Bautistai Agutui, Gaeliui Monfilsui ir, žinoma, Ivo Karlovičiui.
Lauryno „backhand’as“ ne be pagrindo galima laikyti idealiu. Gražu žiūrėti, kaip iš šios pusės iššauti kamuoliai glosto korto linijas, o tai, kokiu greičiu jie lekia…
Net pačiam skaitant savo rašliavą atrodo, kad čia L.Grigelis yra per daug išgirtas ir apibertas rožių žiedais, tačiau už pasirodymą „Internazionali Città di Brescia“ turnyre lietuvis nusipelno pačių gražiausių žodžių.
„Challenger“ serijos turnyro finale L.Grigelis žaidė pirmą kartą nuo 2011 metų liepos mėnesio, kuomet JAV ir iškovojo vienintelį savo šios kategorijos turnyrų titulą.
Dar įspūdingesnį L.Grigelio žygį Italijoje daro tai, kad į pagrindinį turnyrą lietuvis pateko kaip vadinamasis „laimingasis pralaimėjusysis“ (angl. lucky loser), kai iš varžybų dėl alkūnės traumos pasitraukė čekas Lukašas Rosolas.
Iš Lauryno pasirodymo Italijoje bendro konteksto išsiskiria tik kiek keistokas pralaimėjimas Jegorui Gerasimovui lemiamame kvalifikacijos etape. Tačiau tąkart buvo ne mūsiškio diena. 276-ajai pasaulio raketei viskas ėjosi blogai: ir padavimai, ir smūgiai iš kairės bei dešinės. J.Gerasimovas nežaidė neprilygstamai, tačiau vis tiek pergalę iškovojo vos per 42 minutes.
Lauryno pasirodymas Italijoje Lietuvos teniso sirgaliams buvo tikra šventė. Pralaimėjusių „Challenger“ turnyro finale šįkart tikrai nėra, nes Laurynas parodė ir kovotojo širdį, ir puikų žaidimą. Telieka laikyti špygas (o Laurynui sunkiai dirbti) ir tikėtis, kad kito 276-osios pasaulio raketės finalo „Challenger“ serijos turnyre nereikės laukti penkerius metus.
