Apie tai, kodėl italai treniruočių stovyklai pasirinko Vilnių ir apie skirtingas teniso kultūras kalbamės su „Sporting club Saronno“ vadovu Antonio Altobelliu.
- Papasakokite, kaip Vilnius atsidūrė jūsų žemėlapyje?
- Tai jau ne pirmas mano apsilankymas Vilniuje. Aš jau esu čia buvęs 2 kartus, kurių metu dalyvavau SEB arenoje rengiamame ITF senjorų teniso turnyre „Vilnius Cup“. Kai pamačiau šį teniso kompleksą, buvau nustebęs, kokias sąlygas čia turi treniruotis ir žaisti tiek suaugusieji, tiek čia įsikūrusios Vilniaus teniso akademijos vaikai.
Taigi nusprendžiau, kad čia turi atvažiuoti ir mano auklėtiniai, kurie galėtų pasitreniruoti tokiomis sąlygomis, kokias jūs turite čia, pajusti kiek kitokią teniso kultūrą ir požiūrį į sportą negu kad Italijoje ir šalyse aplink ją.
- Kalbant apie infrastruktūrą. Nejaugi Italijoje nėra nieko panašaus?
- Italijoje mes mylime senus ir tradicijas turinčius dalykus. Šiuo klausimu ten situacija yra kiek kitokia. Italijoje paprastai vyrauja seni teniso klubai, įsikūrę istorinėse vietose, pastatuose, turinčiuose savas tradicijas. Ir tai yra gražu, nes tu matai tradicijas, Italijos teniso istoriją.
Paprastai tokiuose klubuose yra nuo 4 iki 6 teniso kortų. Jeigu teniso klubas turi 10 kortų, jis jau laikomas dideliu. Taigi, apie tokio dydžio areną mes kol kas galime tik pasvajoti.
- Kokie jūsų pagrindiniai tikslai vizito Vilniuje metu?
- Mūsų šalyje dažniau kalbama ir važiuojama į įvairias teniso stovyklas Ispanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau šį kartą aš norėjau savo auklėtinius atsivežti būtent į Vilnių, nes matau, koks modernus požiūris į tenisą vyrauja čia.
Manau, kad tai yra galimybė perimti gerąją praktiką iš kitos, skirtingos teniso kultūros. Faktas, kad per vieną savaitę tu staigiai netapsi daug geresniu sportininku, bet tu gali kaupti patirtį, stebėti, kaip visas treniruočių procesas vyksta toliau nuo Italijos. Manau, kad tai yra labai gera patirtis jaunajam sportininkui, kuri teigiamai atsilieps ateityje.
- Minite kultūrinius teniso skirtumus tarp Lietuvos ir Italijos. Kokie jie?
- Savo laiku profesionaliai žaidžiau tenisą ir turėjau galimybę apkeliauti pasaulį, susipažinti su skirtingomis teniso kultūromis. Manau, kad tai yra neįkainojama patirtis. Pavyzdžiui, Ispanijoje tenisininkai koncentruojasi į jėgą, fizinį pasiruošimą, tuo tarpu Prancūzijoje tenisas yra visiškai kitoks, turbūt labiau orientuotas į techniką, o mes, italai, esame tarsi kombinacija tarp šių dviejų teniso kultūrų.
Kalbant apie Lietuvą, aš aiškiai matau, kad čia kreipiamas didžiulis dėmesys net ir menkiausiai detalei. Tai yra, judėjimui korte, technikai, kamuoliuko atmušimui ir kitiems specifiniams dalykams. Kortuose jūs esate labai susikaupę. Tuo tarpu mes, italai, mažiau kreipiame dėmesį į skirtingus dalykus ir jų šlifavimą – tiesiog į patį procesą žiūrime bendrai ir stengiamės kiek įmanoma daugiau laiko praleisti korte. Manau, kad yra dalykų, kurių iš jūsų galime pasimokyti.
- Kokie jūsų įspūdžiai susipažinus su Vilniaus teniso akademijos treneriais?
- Visų pirma, čia dirba didžiulė trenerių komanda. Manau, kad būti tokia didžiule komanda nėra lengva, bet tuo pačiu tai yra labai naudinga. Jeigu pažiūrėtume kitur, nesunkiai galėtume atrasti pavyzdžių, kai treneriai vienas į kitą žiūri kaip į konkurentus. Tuo tarpu Vilniaus teniso akademijos kolektyvas dirba profesionaliai ir yra tarsi vienas kumštis.
Turėti didelį trenerių kolektyvą yra gerai dėl to, kad jie vienas iš kito gali pasisemti ir mokytis teigiamos praktikos, specifinių žinių. Kiekvienas treneris turi savo stipriąsias puses ir besidalinant savo žiniomis su kolegomis, ugdomos bendrosios trenerių kompetencijos, kas teigiamai atsiliepia jauniesiems sportininkams.
- Pabaigai. Galbūt, nepaisant intensyvaus treniruočių tvarkaraščio, jau spėjote supažindinti savo sportininkus ir su Lietuvos sostine?
- Turime dvi treniruotes per dieną, iš ryto ir po pietų, kurios bendrai trunka apie 5 valandas. Tarp treniruočių mes pietaujame, kažkiek laiko lieka poilsiui. Nepaisant gan intensyvaus tvarkaraščio, jeigu galimybės leis, parodysiu savo auklėtiniams Vilniaus miesto centrą, kuris yra labai gražus.
Nes, matote, sportas kartu yra ir kultūra. Tu negali tik žaisti ir užsisėdėti korte. Tu turi suprasti, kur ir su kuo esi. Tai naudinga bendram išprusimui, nes gyvenime tai taip pat yra be galo svarbu.
