Šiuo metu geriausia JAV universitetų raketė tenisu susidomėjo tėčio dėka. Keturių metukų J.Eidukonytė stebėdavo brolio treniruotes, kol vieną dieną pati paėmė į rankas teniso raketę.
„Treneris man pasiūlė raketę bei kamuoliuką, kol treniravosi mano brolis, – prisiminė J.Eidukonytė. – Tada pirmą kartą išbandžiau šį sportą ir nežinau ką ypatingo padariau, bet treneris įžiūrėjo mano potencialą.
Kadangi mano tėtis yra užkietėjęs teniso gerbėjas, tai pradėjome ieškoti vietos mano treniruotėms. Pradėjau reguliariai sportuoti kartu su savo broliu.
Lietuvoje turėjau labai daug trenerių. Man labiausiai patiko dirbti su Aisčiu Slajumi, bet dėl geresnių darbo sąlygų jis išvyko dirbti į Airiją. Buvo labai sunku rasti naują trenerį. Tuomet man buvo 12-13 metų ir tėtis nusprendė pats mane treniruoti ir nuo to laiko dirbame kartu.
Lengva nebuvo, nes tenisas tapo mano visu gyvenimu. Kortuose ir namuose. Tėtis mane treniruoti pradėjo neturėdamas jokios treniravimo patirties, todėl padarė daug klaidų ir net nejausdama pradėjau nepasitikėti juo kaip treneriu.
Dabartinė situacija nepalyginamai pagerėjo. Pradėjome mažiau ginčytis, nes įgijome labai daug žinių apie tenisą. Studijuodama JAV išmokau kantrybės ir pagarbos, todėl manau, kad šiuo metu viskas yra gerai.
Baigusi mokyklą galvojau apie galimybę nebežaisti, – prisiminė tenisininkė. – Tačiau manimi labai domėjosi treneriai iš JAV ir netgi siūlė stipendiją savo universitetuose. Pamaniau: Kodėl gi ne? Mokslai man bus nemokami, įgausiu naujos patirties bei tapsiu labiau savarankiška.“
Paskutinius studijų metus pradedanti J.Eidukonytė pripažįsta, kad teniso lygis universitetuose yra žemesnis, tačiau svajoja ir apie profesionalios tenisininkės karjerą.
„Kai baigsiu studijas planuoji žaisti profesionaliai, – teigė J.Eidukonytė. – JAV koledžų tenisas labai skiriasi nuo profesionalus. Noro yra, tačiau pažiūrėsime kaip pasiseks.“
