„Jaučiuosi nepaprastai pagerbtas, kad paskutinis žmogus, kuris laimėjo keturis „Didžiojo kirčio“ turnyrus iš eilės yra Rodas Laveris (1962-ais ir 1969-ais metais), – spaudos konferencijoje kalbėjo N.Džokovičius. – Nėra daug žodžių, kurie gali apibūdinti mano savijautą.
Tai vienas iš didžiausių iššūkių, kurį gali įveikti tenisininkas. Labai savimi didžiuojuosi. Esu labai patenkintas šiuo iškovotu trofėjumi, todėl stengiuosi pasimėgauti šia akimirka.
Į aikštę įžengiau pasiruošęs. Puikiai pradėjau, tačiau tuomet pralaimėjau keturis geimus. Mane pradėjo kankinti jaudulys. Man reikėjo laiko įsivažiuoti ir jaučiau, kad pradėjau žaisti geriau antrojo seto pradžioje. Tai buvo itin aukšta žaidimo kokybė. Neleidau Andy sėkmingai atlikti padavimų ir stengiausi laikytis iš paskutiniųjų.
Neatsimenu, kas įvyko paskutiniame taške. Jaučiausi, lyg siela paliko mano kūną ir stebėjau save iš šalies. Tikėjausi, kad Andy suklys... ir tai įvyko. Tai buvo neapsakomas jausmas. Vienas iš gražiausių mano karjeroje.
Visuomet stengiausi prilygti Rogeriui Federeriui ir Rafaeliui Nadaliui, nes jie mūsų sporte dominavo. Tuomet tarp jų atsiradome mes su Andy. Iš pradžių nebuvau patenkintas, kad žaidžiu vienoje eroje su šiais vyrukais, tačiau vėliau supratau, kad viskas atsitinka dėl priežasties. Aš privalėjau augti kaip žaidėjas ir pakilti į sekantį lygį.
Džiaugiuosi, kad susiprotėjau, jog turiu tapti fiziškai stipresnis. Pripažinau sau, kad turiu kautis su šiais dviem puikiais čempionais ir nuo to laiko man pasidarė lengviau.
Nenoriu skambėti arogantiškai, tačiau manau, kad gyvenime galima pasiekti bet ką. Trofėjus Paryžiuje man suteikė labai daug laimės.
Nežinau, ar laimėsiu visus šių metų „Didžiojo kirčio“ titulus, tačiau galimybė yra. Nenoriu apie tai per daug galvoti. Noriu švęsti ir mėgautis savo pirmuoju „Roland Garros“ trofėjumi.“
