„Šiuo metu išgyvenu geriausius savo karjeros metus, o puikių rezultatų dėka visuose turnyruose esu laikomas favoritu, todėl dažnai susiduriu su itin didele įtampa, – pasakojo pirmoji pasaulio raketė. – Išmokau su ja susitvarkyti. Būti šioje situacijoje yra didelė privilegija bei mano sunkaus darbo rezultatas. Tai labai vertinu.“
N.Džokovičius interviu su „La Figaro“ pasidalino mintimis apie Prancūziją, kurioje šį savaitgalį prasidės antrasis 2016-ų metų „Didžiojo kirčio“ čempionatas.
„Gyvenu Monake, kuris yra Pietų Prancūzijoje, todėl mane nuolat supa šios šalies gyvenimo stilius bei kultūra, – atviravo serbas. – Puikiai moku prancūzų kalbą. Galime sekantį interviu atlikti prancūziškai.
Šioje šalyje turėjau daug įsimintinų pergalių. Pirmą svarbaus turnyro titulo iškovojau 2006-ais metais Metze. Tris kartus rungtyniavau „Roland Garros“ finale, o žmonių palaikymas, kurio ten sulaukiu, priverčia mane žaisti virš savo galimybių ribos.
Praėjusių metų ceremonijoje patyriau vieną įsimintiniausių savo karjeros akimirkų. Man žmonės plojo atsistoję, nors ir nelaimėjau pagrindinio trofėjaus. Tikiuosi, kad vieną dieną iškovosiu titulą Paryžiuje.“
Geriausias planetos tenisininkas buvo paprašytas palyginti tenisą su tokiais sportais kaip boksas, šaškės ar net ėjimu į kino teatrą. Serbas pagalvojęs davė labai įdomų atsakymą:
„Puikus klausimas. Tai visų šių trijų dalykų visuma. Aikštėje vyksta įtempta dvikova, tačiau be jokio kontakto su varžovu. Tu privalai įveikti savo oponentą techniškai ir strategiškai. Galų gale, kaip ir komedijoje – turi savo kūno laikysena visada atrodyti pozityviai.
Kortuose stengiesi rasti savo varžovo trūkumus, tačiau negali atskleisti jam savųjų. Tuo pat metu tu kovoji pats su savimi. Nuolat ieškai vidinės ramybės. Panašiai, kaip būdamas teatre.“
Interviu pabaigoje serbas buvo paklaustas save sulyginti su robotu, mašina arba superherojumi:
„Nesu nė vienas iš jų. Man patinka būti natūraliu. Labai mėgstu kurti ir viską pradėti nuo pačių pamatų. Noriu gyventi savo tikrąjį gyvenimą.
Mano šaltakraujiškumo paslaptis? Tai pasiekiau labai ilgo proceso dėka, kurio metu subrendau kaip žaidėjas ir kaip vyras. Tai atėjo su patirtimi, nes sužaidžiau labai daug mačų pačiame aukščiausiame lygyje. Pergalės troškimas leido man aikštėje parodyti geriausią savo žaidimą, kurio dėka atradau įkvėpimą bei motyvaciją nuolat judėti į priekį.“
