Klaipėdoje 1991 m. rugpjūčio 14 dieną gimęs L.Grigelis raketę į rankas paėmė šešerių metų ir su ja kasdien valandų valandas leido net 24 metus.
Nuo 2004-ųjų jis sportavo Italijoje, kur liko ir pradėjęs profesionalo karjerą bei subrendęs kaip tenisininkas, o dabar šioje Apeninų valstybėje ketina žengti ir pirmuosius žingsnius kaip teniso treneris.
Sprendimą baigti karjerą L.Grigelis paskelbė iš karto po Daviso taurės akistatos tarp Lietuvos ir Graikijos, kurią lietuviai laimėjo 3:1.
„Mielas tenise, šiandien yra ta diena, kuri, tikėjausi, niekada neateis. Viskas prasidėjo lyg paprastas žaidimas, kada buvau mažas berniukas. Laikui bėgant, tai tapo didžiausia aistra, beveik priklausomybe, darbu, didele gyvenimo dalimi. Tokia ji ir liks visada“, – instagrame savo sprendimą viešai paskelbė L.Grigelis.
Susigulėjus mintims ir išklausius sveikinimus dėl puikios karjeros, L.Grigelis su 15min kalbėjosi apie tokio sprendimo priežastis, komandos draugų reakciją, aukščiausius karjeros taškus, neišpildytas svajones ir galimybę dar apsivilkti marškinėlius su Lietuvos rinktinės spalvomis.
Palaužė trauma
Kaip ir instagramo įraše, taip ir pokalbyje su 15min L.Grigelis pagrindine karjeros pabaigos priežastimi įvardijo jį palaužusią traumą.
2020 m. pabaigoje lietuvį sustabdė įplyšusi peties sausgyslė, dėl kurios L.Grigelis kortą apleido pusmečiui. Tačiau net ir grįžęs 2021 m. balandį jis jau nesijautė taip komfortiškai, kaip anksčiau.
„Nebegalėjau treniruotis tokiais pačiais krūviais, kuriais treniruodavausi anksčiau. Tenise dabar visi yra labai stiprūs ir fiziškai, ir techniškai, ir taktiškai, tad jeigu tau kažko trūksta, yra labai sunku išsilaikyti aukštame lygyje, – aiškino tenisininkas. – Man taip jaučiantis nebūtų pavykę žaisti turnyrus 30 savaičių per metus. Būtų buvę labai sunku išsilaikyti aukštai reitinge, dėl to ir priėmiau tokį sprendimą.“
Man taip jaučiantis nebūtų pavykę žaisti turnyrus 30 savaičių per metus.
Lemtingoji trauma L.Grigelį užklupo pačiu netinkamiausiu metu, po sėkmingo 2020 m. rudens, kai iš penkių dalyvautų „ITF Futures“ turnyrų L.Grigelis laimėjo tris ir, atrodė, sugrįžo į geriausią sportinę formą.
„Po pandemijos fiziškai aš jaučiausi labai gerai. Bet po praėjusių metų pasiruošime man įplyšo peties sausgyslė. Gydytojai nurodė, kad turėčiau operuotis, bet pavyko to išvengti pratimais, terapijomis, truputį pakeičiant techniškai smūgį, nes man labai skaudėdavo, kai turėdavau „servuoti“. Bet turbūt tai buvo galutinis taškas, privedęs prie sprendimo baigti karjerą, nes aš po šito 5–6 mėnesius nieko negalėjau daryti, praleidau pirmą pusę sezono, per kurią norėjau nuo pat sausio važiuoti į turnyrus, žaisti, nes jaučiausi labai gerai“, – sunkų etapą prisiminė L.Grigelis.
Svarstyti apie karjeros pabaigą jis ėmė maždaug nuo vasaros pradžios, pajutęs, jog nebegali atlaikyti tokių krūvių, kaip anksčiau. Be to, tenisininkas įvardijo ir dar vieną padėto taško priežastį – psichologinę.
„Aišku, jo (sprendimo – aut. past.) nepriėmiau iš karto, apie jį galvojau tris ar keturis mėnesius. Psichologiškai irgi buvo sunku keliauti, važinėti, nes jau 14–15 metų tuo užsiimu. Po 20–30 savaičių per metus skraidymo, važinėjimo psichologiškai išvargino. Manau, kad tai ir būtų pagrindinės priežastys“, – sakė lietuvis.
Lietuva L.Grigelio pavardę įsiminė dar 2008 metais, kai tuo metu vos 17-metis klaipėdietis išvien su Ričardu Berankiu gynė šalies rinktinės garbę Daviso taurės akistatose su Estija ir Moldova.
Nuo tada praėjo 13 metų, o L.Grigelio pavardė tapo neatsiejama nuo lietuvių kovų Daviso taurėje, taip pat ir nuo teniso naujienų giliomis šio sporto tradicijomis nepasižyminčioje mūsų šalyje.
„Tikrai nebuvo lengva, nes gyvenau ir gyvenu tenisu, – apie sprendimo baigti karjerą svorį sakė L.Grigelis. – Mano gyvenimas – tenisas, nes vien tuo užsiiminėjau. Buvo ir baimės, kaip čia toliau viskas bus, nes turėjau rutiną paskutinius 15 metų: atsikeli ryte, treniruotė, organizuojiesi turnyrus, važiuoji į juos žaisti, rezultatai, klubiniai mačai... Viskas buvo taip pat, rutina tęsėsi iš metų į metus. Dabar buvo truputis pasimetimo „kas dabar vyks, kaip dabar daryti?“ Bet po to truputį susitvarkė planai, su žmona nutarėme kol kas pasilikti gyventi Italijoje, tai kažkaip buvo truputį ramiau priimti sprendimą.“
Nustebino bendražygius
Apie L.Grigelio apsisprendimą iki šio sekmadienio žinojo tik artimiausi žmonės.
Staigmena tai tapo ne tik didžiajai daliai Lietuvos teniso sirgalių, bet ir jo komandos draugams, su kuriais išvien jis žaidė Heraklione – R.Berankiui, Edui Butvilui ir Viliui Gaubui. Apie L.Grigelio sprendimą iš anksto žinojo tik Lietuvos rinktinės kapitonas Rimvydas Mugevičius.
„Jiems iš anksto nepranešiau, nes buvo svarbus Daviso taurės mačas, – apie sprendimą nekvaršinti komandos draugų galvų iš anksto sakė L.Grigelis. – Norėjau, kad komanda ramia galva ruoštųsi, negalvotų apie nieką kitą, tik kaip geriau pasiruošti mačui prieš graikus. Pranešiau tik po dvejetų mačo rūbinėje, kurį laimėjome su Ričardu. Treneris žinojo, nes buvau jam pasakęs, bet komanda nežinojo, nes nenorėjau, kad gal psichologiškai paveiktų. Maniau, kad pirmiausia sužaidžiame, o tada viską ir atskleisiu.“
L.Grigelio sprendimas netrikdyti Lietuvos rinktinės harmonijos pasiteisino – prieš be Stefanos Tsitsipo likusią Graikiją lietuviai laimėjo du vienetų mačus šeštadienį ir dvejetų susitikimą sekmadienį, taip įtvirtindami savo pergalę dar likus dviem vienetų susitikimams, taip pat numatytiems sekmadienį. Viename iš jų turėjo žaisti pats L.Grigelis, bet Lietuvai užsitikrinus pergalę nutarta pasaugoti antrosios šalies raketės sveikatą.
„Visi reagavo labai šiltai. Manau, kad daug kas nesitikėjo, – apie komandos draugų reakcijas išgirdus apie L.Grigelio karjeros pabaigą pasakojo pats tenisininkas. – Gal aš net ramiausiai sureagavau, nes žinojau, o kiti nustebo, nes nelaukė, matė, kaip ruošiausi visą savaitę mačui su Graikija. Manau, kad jie tikrai nustebo.“
Lietuvišką aprangą dar tikisi apsivilkti
Nors padėjo tašką ilgoje karjeroje, žaidžiantį L.Grigelį dar turėtume išvysti.
Nusprendęs nebežaisti profesionaliuose turnyruose, lietuvis pažadėjo Lietuvos rinktinės kapitonui R.Mugevičiui, kad padės nacionalinei komandai ateities Daviso taurės kovose, jei tik jo pagalbos prireiks.
„Kalbėjausi ir su kapitonu Rimvydu, ir su (Lietuvos teniso sąjungos – aut. past.) prezidentu Ramūnu [Grušu]. Manau, kad tikrai realus šansas, jog taip ir nutiks, – sakė L.Grigelis. – Mūsų jaunimas dar labai jaunas, jam trūksta patirties, tad iš karto juos mesti į labai svarbius mačus nebūtų labai geras dalykas. Manau, kad jiems reikia įeiti į svarbius mačus po truputį, pamažu pradėti žaisti. Tad, manau, dar kokius metus, kol jaunimas pribręs, kol jausiuosi gerai, galėsiu padėti.“
Nors nutraukė aktyvią karjerą, pamiršti teniso ir visiškai atsipalaiduoti L.Grigelis neketina. Tikėdamasis kvietimo į Daviso taurės kovas, lietuvis palaikys sportinę formą ir tęs treniruotes, nors ir ne tokias intensyvias.
„Dabar tikrai nebus, kad viską metu ir nebesitreniruoju. Tikrai treniruosiuosi, žaisiu klubinius mačus, kaip ir buvau pažadėjęs, kad jeigu reikės padėti Lietuvai, tikrai padėsiu. Palaikysiu formą, o paskui žiūrėsime. Kai visi susirinksime Daviso taurėje, gal jaunimas geriau už mane atrodys, tada jie eis žaisti. Bet tikrai gali būti, kad dar dalyvausiu, bet jau nebežaisiu profesionalių turnyrų“, – sakė L.Grigelis.
Turi ir kuo džiaugtis, ir ko gailėtis
Per keliolika metų teniso kortuose L.Grigelis matė daug šilto ir šalto.
Stipriai jo atmintyje liks įsirėžę tie 26 kartai, kai jis atstovavo Lietuvai Daviso taurės mačuose.
Iš viso per juos L.Grigelis sužaidė 58 susitikimus (36 vienetų ir 22 dvejetų) bei pasiekė 25 pergales (15 vienetų ir 10 dvejetų).
Tai – vieni geriausių pasiekimų Lietuvos teniso istorijoje.
Daugiau mačų atstovaudamas Lietuvos rinktinei Daviso taurėje sužaidė tik Rolandas Muraška (88), daugiau pergalių pasiekė tik R.Muraška (56) ir R.Berankis (37).
Asmeninėje karjeroje L.Grigelis aukščiausią tašką pasiekė dar būdamas 19-os, 2011 metais, kai Kalifornijoje laimėjo vienintelį per karjerą „Challenger“ turnyrą. Vėliau dar dusyk lietuvis žaidė finaluose, bet šio pasiekimo pakartoti nepajėgė.
Žemesnio rango „ITF Futures“ serijos turnyrų titulų L.Grigelis per karjerą prikaupė visą šūsnį – laimėjo jų net 26.
O ATP reitinge aukščiausiai lietuvis užkopė 2012-aisiais, kai palypėjo iki 183-osios vietos. Iš viso pajėgiausių pasaulio tenisininkų 200-tuke L.Grigelis išbuvo 25 savaites, o be jo, taip aukštai iš lietuvių pavyko pakilti vieninteliam R.Berankiui.
Lauryno Grigelio karjeros skaičiai
- Aukščiausia vieta ATP vienetų reitinge – 183;
- Aukščiausia vieta ATP dvejetų reitinge – 132;
- Laimėti „Challenger“ titulai – 1 (finalai – 3);
- Laimėti „ITF Futures“ titulai – 26;
- ATP mačų statistika: 13 pergalių ir 19 pralaimėjimų;
- Daviso taurės vienetų mačų statistika: 15-21;
- „Challenger“ mačų statistika: 80-119;
- „ITF Futures“ mačų statistika: 299-124;
- Visų mačų statistika: 307-283.
„Karjera buvo labai ilga, kad išskirčiau vieną įvykį, – 15min paklaustas, kurį laimėjimą ar pasiekimą įsimins labiausiai, sakė L.Grigelis. – Turiu labai gerų laimėjimų ir atsiminimų iš Daviso taurės. Buvo ir asmeninis laimėjimas, kai laimėjau „Challenger“ turnyrą, dukart žaidžiau finale. Geri prisiminimai, kai žaidžiau visų „Didžiojo kirčio“ turnyrų kvalifikacijose, visgi tai paties aukščiausio lygio turnyrai tenise. Turbūt tai ir būtų didžiausi pasiekimai. Be to, dar ir patekimas į pirmąjį 200-tuką. Tikrai manau, kad tai pasiekti – labai sunku.
Nukeliavau nemažai. Pats jaučiu, kad galėjau gal pasiekti ką nors daugiau, bet atidaviau visą save ir pasiekiau tą, ką pasiekiau. Išpildžiau ne visas savo svajones ir tikslus, bet, manau, kad tikrai nemažai padariau.“
Išpildžiau ne visas savo svajones ir tikslus, bet, manau, kad tikrai nemažai padariau.
Dėl kokių neįgyvendintų svajonių ar siekių L.Grigeliui labiausiai skauda?
„Dėl dviejų. Vienas tikslų buvo patekti į pirmą reitingo šimtuką vienetuose, o antras – sužaisti „Didžiojo kirčio“ turnyro pagrindinėse varžybose. Prie vieno tikslo (patekimo į „Didžiojo kirčio“ turnyrą – aut. past.) buvau labai arti, nes du kartus pralaimėjau paskutiniame atrankos etape, o kad pasiekčiau kitą (patektų į ATP reitingo šimtuką – aut. past.), manau, pritrūko 6–7 gerai sužaistų mėnesių.“
Krims trenerio duoną
Baigęs profesionalo karjerą, L.Grigelis sudėjęs rankų nesėdės.
Jau ateinantį pirmadienį jis pradės darbus Trento teniso mokykloje Italijoje, kur mokys teniso paslapčių jaunuosius žaidėjus.
„Jau nuo kito pirmadienio pradėsiu darbą Trento mieste. Ten yra teniso mokykla, dabar joje yra daugiau jaunučių – 14–15, iki 17 metų. Bet 2–3 metų tikslas yra užauginti iš jaunučių ir prisikviesti daugiau profesionalių žaidėjų, kurie važinėja į „Futures“, į „Challenger“ turnyrus. Tikslas yra sukurti dar didesnę mokyklą“, – pasakojo 17 metų Italijoje gyvenantis tenisininkas.
Anot L.Grigelio, jis kalbėjosi su R.Grušu ir apie galimybę grįžti į Lietuvą bei teniso subtilybių mokyti tautiečius, tačiau galiausiai su šeima apsisprendė bent jau kol kas likti gyventi Italijoje.
„Kalbėjausi su Ramūnu dėl grįžimo į Lietuvą, bet tai labiau buvo šeimyninis sprendimas. Bet, aišku, durų niekada neuždarau. Po Daviso taurės mačo daug kas sakė: „tai viskas, nebegrįši į Lietuvą“. Bet noriu pažiūrėti, kaip man seksis Italijoje, o tada žiūrėsiu. Tikrai bendradarbiausiu su Lietuvos federacija, SEB Arena, tad, manau, tikrai dar susitiksime Lietuvoje daugybę kartų“, – nuramino lietuvis.
Manau tikrai dar susitiksime Lietuvoje daugybę kartų.
Mato poslinkių, bet įžiūri ir trūkumų
Karjerą L.Grigelis baigia visai kitokioje aplinkoje, negu ją pradėjo.
Vos būdamas 13-os į Italiją klaipėdietis patraukė dėl tinkamos infrastruktūros, tačiau dabar jau mato, kaip Lietuvoje gali išaugti aukščiausio lygio žaidėjai.
„Manau, kad tikrai didelis pasikeitimas įvyko. Kai pats išvažiavau į Italiją, tą padariau dėl to, jog nebuvo nei sąlygų, kur treniruotis, nei trenerių. Dabar Lietuvoje tikrai yra daug ko. Gal trūksta daugiau kvalifikuotų trenerių, bet sporto salių, kur treniruotis, tikrai netrūksta. Žaidėjų irgi yra daugiau. Federacija turi didesnį užnugarį, kur kas labiau padeda žaidėjams finansiškai, ko anksčiau nebuvo. Manau, tenisas labai stipriai pasikeitė mūsų šalyje. Atsirado daug daugiau žaidžiančių žmonių“, – tikino L.Grigelis.
Be šiokio tokio trenerių stygiaus, jis įžvelgia ir dar vieną problemą – Lietuvoje, anot antrosios šalies raketės, trūksta turnyrų jaunimui.
„Ko Lietuvoje gal trūksta, tai turnyrų. Neturiu omenyje profesionalių turnyrų – „Futures“ ar „Challenger“, o jaunučių turnyrus, vidinius turnyrus vaikams, nes kuo daugiau vaikai žaidžia ir varžosi, ne tik treniruojasi, tuo svarbiau jų augimui. Treniruotis yra viena, o varžytis – jau visai kas kita. Jei kas ir galėtų būti truputį geriau, tai šitas dalykas.“
30-metis L.Grigelis, kartu su metais vyresniu R.Berankiu, prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjo savotišką Lietuvos teniso atgimimą, kai šia sporto šaka lietuviai ėmė domėtis ne tik dėl Rogerio Federerio, Rafaelio Nadalio ar Serenos Williams, bet ir dėl savo tautiečių pasirodymų.
L.Grigelis ir R.Berankis sėkmingai kovėsi Daviso taurėje ir varžėsi ATP bei „Challenger“ serijos turnyruose, kuriuose iki tol lietuviams vietos neatsirasdavo, o tai skatino lietuvius atrasti šią sporto šaką ir skirti jai vis daugiau dėmesio.
Tiesa, per pastarąjį dešimtmetį lygiavertė pamaina Lietuvos teniso šviesuliams taip ir neužaugo. R.Berankis ir L.Grigelis kaip buvo, taip ir liko pirmosiomis šalies raketėmis, o jaunieji tenisininkai bent iki pirmojo ATP reitingo 500-tuko taip ir neprasibrovė.
Bet vilčių dabar yra daug kaip niekad. Praėjusią savaitę išvien su Lietuvos rinktinės lyderiais Graikijoje plušo ir jaunosios lietuvių tenisininkų kartos atstovai 17-metis Edas Butvilas ir metais jaunesnis Vilius Gaubas, dar yra ir šįkart namuose likęs 18-metis Ainius Sabaliauskas.
Pirmasis šiemet nuskambėjo pasaulyje su porininku laimėjęs Vimbldono dvejetų turnyrą, o kiti du pastaraisiais metais jau metė iššūkius L.Grigeliui Lietuvos teniso čempionato finaluose – V.Gaubas pernai, būdamas vos 15-os, beveik dvigubai vyresniam varžovui nusileido 4:6, 5:7, o A.Sabaliauskas šių metų liepą finalą pralaimėjo 1:6, 5:7.
„Potencialo, manau, yra. Jie dar jauni. Į Graikiją, deja, galėjome važiuoti tik keturiese dėl COVID-19, bet būtų važiavęs ir penktas žaidėjas, Ainius Sabaliauskas. Manau, kad jie trise yra perspektyviausias mūsų jaunimas, – tikino L.Grigelis. – Jie dar labai jauni, jiems dar reikia labai daug dirbti ir praeiti. Potencialo yra, tad tikėkimės, kad vyrai iš širdies dirbs, prakaituos ir pagaliau galės mus su Ričardu išleisti į pensiją (juokiasi).“
Karjerą baigiantis, bet greičiausiai Lietuvos vėliavos spalvomis papuoštus marškinėlius Daviso taurėje dar apsivilksiantis L.Grigelis turės ne vieną progą dalinti patarimus jaunesniems kolegoms gyvai, bet kelis esminius dalykus jis perdavė ir pokalbio su 15min pabaigoje.
„Manau, pirmiausia, jiems turi patikti tai, ką jie daro, nes per prievartą nieko nepasieksi. Jie turi to norėti. Ir dar labai stipriai turi atsiduoti šiam darbui. Tenisas yra labai sunkus sportas, nes dažnai esi vienas. Reikia kantrybės, ištvermės, noro ir daug pozityvumo“, – rakto į sėkmę teniso pasaulyje formulę nubrėžė L.Grigelis.
