Šią savaitę L.Grigelis dalyvavo „Internazionali di Tennis Manerbio“ turnyre. Prieš kelias dienas Lietuvos tenisininkas 6:2, 6:1 sutriuškino čilietį Bastianą Mallą ir ketvirtu mėginimu pirmą kartą šiemet įveikė „Challenger“ turnyro kvalifikaciją.
„Kasdien žaidžiu vis geriau, – po pergalės kalbėjo L.Grigelis. – Tačiau tikiu, kad galiu žaisti dar geriau. Mače prieš Bastianą turėjau rungtyniauti agresyviai, nes ilguose taškuose jis yra labai pavojingas. Džiaugiuosi, kad taktika pasiteisino.“
Visgi, nors Laurynas džiaugiasi kasdien gerėjančia forma, prieš 131-ąją pasaulio raketę Leonardo Mayerį jis pirmame etape atsilaikyti nepajėgė ir šiam nusileido rezultatu 4:6, 2:6.
Tačiau pralaimėjimas lietuvio nuotaikos pernelyg nesugadino. Gana sėkmingas pasirodymas „Internazionali di Tennis Manerbio“ turnyre L.Grigeliui suteikė vilties, kad jis gali žaisti taip, kaip prieš ketverius metus, kai ATP reitinge pasiekė rekordinę 183-ią vietą.
Jei pavyktų sugrįžti į antrą šimtuką, L.Grigelis yra tikras: dabar jis senų klaidų nekartotų ir su įtampa susitvarkytų geriau.
„Kai 2011 metais laimėjau „Challenger“ turnyrą Aptose, stipriai priartėjau prie „US Open“ čempionato kvalifikacijos, – prisiminė 25-erių Lietuvos tenisininkas. – Tačiau nesugebėjau susitvarkyti su įtampa. Didelius reikalavimus sau kėliau pats, bet juos man kėlė ir kiti. Taip metus baigiau būdamas maždaug 230-as, o po kurio laiko nukritau ir į 350-ą vietą. Taip pat turėjau keletą sveikatos problemų. Šiemet mane kankino mononukleozė, riešo ir kelio traumos.“
Prieš kelis mėnesius lietuvis atsisakė ilgamečio trenerio Giuseppes Mengos paslaugų ir persikėlė treniruotis į Folinjo teniso mokyklą, kurioje L.Grigeliui padeda specialistai Fabio Goriettis, Sebastianas Vasquezas ir Federico Torresis.
„Man patinka, kaip jie dirba. Jie man suteikia labai daug žinių. Pavyzdžiui, dabar kur kas daugiau laiko skiriu „forehand’ui“, kuris yra mano silpnoji pusė. Tikiu, kad kartu su jais mano žaidimas sparčiai tobulėja“, – vylėsi tenisininkas.
Anot L.Grigelio, su G.Menga jis taip pat jautėsi gerai, tačiau laikui bėgant jų bendradarbiavimas nustojo veikęs, o pats tenisininkas pradėjo nepasitikėti savo jėgomis.
„Kremonoje jaučiausi gerai. Man patiko ir pati vieta, ir treneris, – teigė L.Grigelis. – Tačiau kažkuriuo metu praradau paskatą tobulėti. Taigi šiemet kelis mėnesius praleidau be trenerio. Gerai apsižvalgęs galiausiai radau puikia vietą Folinje. Menga man patarė, kad čia yra gerų trenerių. Jo kalbos pasitvirtino – nuo pat pradžios Folinje jaučiuosi puikiai.“
Lietuvos tenisininkas pastebėjo, kad Folinje treneriai iškart griebėsi taisyti jo smūgį iš dešinės: „Šis smūgis techniškai toli gražo nėra tobulas. Tai pastebėję jie iškart griebėsi darbo. Reikėjo pokyčių, nes kelerius metus mano žaidimas stovėjo vietoje, o galbūt netgi regresavo.“
L.Grigelis nuo 2011 metų pradėjusiame blogėti žaidime įžvelgia priežastį. Pasak lietuvio, tai – menka buvusios jo komandos patirtis.
L.Grigelis: „Ričardo Berankio buvimas man yra stimulas, nes niekam nepatinka būti antram“
„Nemėgstu kažko kaltinti ir už pralaimėjimus visada atsakomybę prisiimu pats. Tačiau kai buvau geriausios savo formos, manau, jog šalia manęs nebuvo gero trenerio. Apskritai mano komandai stigo patirties. Tikiu, kad jei man būtų vadovauta geriau, nebūčiau padaręs tam tikrų klaidų ir galbūt išsilaikęs antrame šimtuke,“ – atviravo L.Grigelis.
Iš dalies žmogus, kuris L.Grigelį visada skatino tobulėti, yra geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis, su kuriuo L.Grigelis rungtyniauja Daviso taurės turnyre. Dabar šiuos du tenisininkus ATP reitinge skiria beveik 400 vietų, tačiau L.Grigelis viliasi, kad kažkada pavyks pasivyti tautietį.
„Jo buvimas man yra stimulas, nes niekam nepatinka būti antram. Kartu su juo mes Lietuvos rinktinėje pasiekėme gerų rezultatų, bet dabar į viršų kyla ir trečias tenisininkas – Lukas Mugevičius. Tikiuosi, mums visiems pavyks pasiekti aukštumų.“
Galiausiai L.Grigelis sulaukė klausimo apie Lietuvos teniso sąjungos (LTS) indėlį į tenisininkų karjeras. Gavusi tokį klausimą 478-oji pasaulio raketė nesutriko ir pademonstravo savo brandą ir suvokimą.
„Aš esu iš tų, kurie niekada neprašo pagalbos iš LTS, nes žinau, kad jos ekonominė padėtis nėra puiki. Nenoriu primeluoti, tačiau manau, kad Sąjungos metinis biudžetas siekia vos kelias dešimtis tūkstančių eurų. Taigi suvokiu, kad ji negali investuoti į kažkurį vieną tenisininką, nes tokiu atveju nukentės kiti. Tačiau kai esame Lietuvoje, LTS visada mumis pasirūpina ir parūpina geras treniruočių ir fizioterapeutų paslaugas.“