Per ilgą ir varginantį sezoną lietuvis sužaidė 63 mačus, kuriuose pasiekė 42 pergales. Nors metų pabaigoje jėgų R.Berankiui jau stigo ir buvo pralaimėti 8 iš 12 paskutinių mačų ATP serijos turnyruose, sezoną Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis besitreniruojantis pajėgiausias šalies tenisininkas įvertino labai teigiamai.
„Tai tikrai pats geriausias sezonas per mano suaugusiojo karjerą“, – kalbėjo gausų žurnalistų būrį „SEB arenoje“ sutraukęs tenisininkas.
| Metai | Vieta |
|---|---|
| 2019 | 66 |
| 2018 | 116 |
| 2017 | 136 |
| 2016 | 92 |
| 2015 | 85 |
| 2014 | 86 |
| 2013 | 131 |
| 2012 | 113 |
| 2011 | 125 |
| 2010 | 87 |
| 2009 | 320 |
| 2008 | 455 |
| 2007 | 707 |
| 2006 | 1541 |
Gimtinėje jis užsibuvo ilgiau nei įprastai. Grįžęs dar prieš keletą savaičių R.Berankis spėjo ir pailsėti, o prieš 10 dienų pradėjo ruoštis kito sezono iššūkiams.
„Tikrai gerai pailsėjau, turėjau dvi savaites atostogų. Viskas pagal planą. Šiuo metu jau dešimtą dieną treniruojuosi Lietuvoje. Daugiausia dabar darome fizinį pasiruošimą – bėgimo, jėgos treniruotės, masažai. Šią akimirką važinėju į Kauną, o to priežastis – Vilniuje nėra maniežo, nėra, kur bėgti. Kauno manieže bėgioju, o vėliau su kineziterapeutu „tampomės“ ir „masažuojamės“, – apie kasdienę rutiną pasakojo R.Berankis.
Praėjęs sezonas lietuviui įsiminė ne tik dėl aukščiausioje ATP reitingo vietoje užbaigtų metų, bet ir dėl ne vienos solidžios pergalės.
Iš viso per 2019-uosius lietuvis palaužė tris pirmajame pasaulio 50-tuke buvusius tenisininkus, o ryškiausios jo pergalės pasiektos per pirmąjį pusmetį, kai nugalėta 15-oji pasaulio raketė Danilas Medvedevas ir 22-as planetoje Davidas Goffinas.
Išskirtiniai 2019-ieji lietuviui buvo ir „Challenger“ serijos turnyruose. Kinkų lemiamais momentais nedrebinęs vilnietis laimėjo visus keturis žaistus „Challenger“ turnyrų finalus – Renė (Prancūzija), Driumonvilyje (Kanada), Busane (Pietų Korėja) ir Vankuveryje (Kanada).
Įnirtingai R.Berankis kibo į atlapus ir kylančiai teniso žvaigždei Stefanos Tsitsipui, iš kurio spalio pabaigoje sugebėjo „atimti“ setą turnyre Bazelyje (Šveicarija). Praėjus vos mėnesiui, to padaryti nesugebėjo net ir pripažinti teniso meistrai Rogeris Federeris ar Alexanderis Zverevas, o su jais susitvarkęs S.Tsitsipas triumfavo finaliniame ATP sezono turnyre Londone.
Tiesa, paklaustas, kuri pergalė ar mačas jam įsiminė labiausiai, tenisininkas vieno laimėjimo neišskyrė.
„Visos pergalės įsimintinos. Kuo džiaugiuosi, tai kad pavyko praeiti po vieną ratą „Didžiojo kirčio“ turnyruose Vimbldone ir „US Open“ turnyre. Išties buvo nelengvos pergalės, bet tas procesas davė savo vaisių. Kaip kalbėjau ir pavasarį, tas tęstinumas, savęs pažinimas – ko reikia, kada reikia, – duoda teigiamą rezultatą, ką dabar ir matome“, – sezono pasiekimus vertino R.Berankis.
Per sėkmingai pasibaigusius metus tenisininkas susikrovė nemenką pagrindą ir svarbiausiam kitų metų tikslui – patekimui ir sėkmingam dalyvavimui Tokijo olimpinėse žaidynėse. Kartėlį po skaudžiai (0:6, 0:6) pralaimėto mačo Rio de Žaneiro olimpiadoje nurijęs R.Berankis tikisi, kad šįkart pasirodyti pavyks geriau.
„Neneigsiu – nepamiršau tos nesėkmės Rio de Žaneire, ji tikrai buvo skaudi. Bet noriu patekti į olimpiadą ir šįkart pademonstruoti geresnius rezultatus“, – vylėsi R.Berankis.
– Ar nekeista tiek ilgai būti Lietuvoje?
– Nekeista, nes jau dešimtą dieną gyvenu vienodu režimu – ryte išvažiuoju, vakare grįžtu. Namie jaučiuosi tik tada, kai grįžtu vakare, o realiai, tai tik darbas, darbas ir darbas. Jei atvirai, smagu būti namie – darbo kokybė nė kiek nesikeičia, bet kaip bebūtų, esi šalia artimųjų, namie, savo šalyje. Tai yra geras dalykas.
To smagumo dar laukia penkios šešios dienos. Savaitgalį kelsiu sparnus – skrisiu į Prancūziją, sužaisiu keletą „klubinių“ mačų. O dar po kelių savaičių vyksiu tiesiai į Belgradą, kur pratęsiu pasiruošimą.
– Kokie kitų metų jūsų tikslai? Tikriausiai, pirmiausia galvosite apie olimpiadą?
– Olimpiada yra didžiausias tikslas. O kokiuose dar turnyruose dalyvausiu, bus matyti. Tas reitingas yra aukštesnis, nei buvo praėjusių metų pradžioje. Startuosiu Dohoje, šiandien viską pasitvirtinome, po to telksime dėmesį į „Australian Open“, o vėliau matysime. Dar tikrai nežinau tolimesnių planų, nes reikia žiūrėti, kur patenku, kur kokios lentelės. Matysime, nors daugmaž visada viskas būna panašiai.
– Kokioje pozicijoje turite būti, kad patektumėte į olimpines žaidynes?
– Tiksliai neskaičiavau, bet reikia išlaikyti panašų reitingą iki „Roland Garros“ turnyro gegužės pabaigoje. Tokiu atveju užtikrintai patekčiau į olimpiadą. Jeigu spręstųsi šiuo metu, tai patekčiau, tad reikia išlaikyti tą reitingą.
– Sezoną jau turbūt spėjote įvertinti su treneriu Dirko Hordorffu. Kokios buvo jo pagrindinės išvados ir ką jums reikėtų tobulinti per pertrauką?
– Pagrindiniai akcentai yra sustiprėti fiziškai, įgauti ištvermės. O daugiau viskas nėra blogai. Metus gerai pradėjome, užbaigėme, reikia tai tęsti, padėti kažkokius „pliusiukus“ ir „minusiukus“. Tą prieš 10 dienų ir pradėjome daryti.
– Ar ištvermė ir yra tai, ko kartais pritrūksta? Nes iš pažiūros ir tokių mačų kaip su S.Tsitsipu neatrodo, kad esate nepasirengęs fiziškai.
– Fizine jėga jam ir nusileidau. Po „US Open“ buvo šeši pralaimėti mačai, o keturi iš jų – po trijų setų kovos. Akivaizdu, kad trečiajame sete pritrūksta ir tai dažniausiai būna fizinė jėga ir ištvermė. Neneigiu to ir dirbu tuo klausimu. Tikiu, kad rezultatai bus pozityvesni kitais metais.
– Pozityvi žinia yra ir tai, jog šiandien teismo sprendimu praturtėjote.
– Tiesiai šviesiai pasakysiu – sužinojau prieš pusvalandį, detalių jokių nežinau. Sužinojau, kad pirmasis etapas buvo mūsų pusėje, dabar spėju, kad tas procesas dar tęsis ilgai. Tikrai džiaugiuosi, bet matysime, gal dar ne pabaiga.
– Teniso bendruomenėje šiais metais nemažai kalbama apie atlygį, apie tai daug kalba ir pirmo ryškumo teniso žvaigždės kaip Rogeris Federeris. Kaip manote, ar tikrai tenisininkai turnyruose, kuriuose dalyvauja, negauna tokio uždarbio, kokį turėtų gauti?
– Šimtu procentų. Kai pažiūri į prizinius „Didžiojo kirčio“ ar ITF organizacijos turnyrų fondus... Kad visiems aiškiau būtų, tai NBA žaidėjams moka daugiau nei 50 proc. nuo pelno, NHL (ledo ritulys) ir NFL (amerikietiškasis futbolas) – virš 40 proc. O mes gauname 14 proc. Ar tai yra sąžininga?
Tų šalių, kuriose vyksta „Didžiojo kirčio“ turnyrai, federacijos gauna grandiozinius pinigus. Tad didžiųjų šalių atstovai turi žymiai didesnius finansavimus, gauna didesnę paramą ir gali dėliotis į priekį net ne pusmečiui, o metams ar dviem.
Jeigu tiesiai šviesiai, tai yra juokinga. Aš atsiprašau, bet 14 proc. gauna vyrai ir moterys, tad atskirai lieka po 7 proc. O visas produktas pelnosi iš mūsų, tenisininkų.
Žinoma, labiausiai pelną neša „Top 10“ žaidėjai, bet be „Top 10“ nebūtų „Top 20“, o be „Top 20“ nebūtų ir „Top 50“. Taip galima skaičiuoti be galo.
– Kaip vertinate naujojo formato rinktinių ATP taurės varžybas? Iki jų nedaug trūko ir Lietuvai.
– Mes buvome treti tarp tų, kurie nepateko. Labai nedaug trūko, kad patektume. Dariau viską, ką galėjau metų pabaigoje, bet nepatekome tarp tų 24 geriausių komandų. Stengsimės kitais metais patekti. Šiemet buvome arti, kitais metais gal būsime dar arčiau.
– Šiemet labai gerai sekėsi „Challenger“ turnyruose, bet ATP turnyruose stabilumo kiek pritrūko. Kaip manote, tai lemia varžovų lygis?
– Žinoma, varžovų ir turnyrų lygis daug lemia. Yra skirtumas tarp to, kai žaidi prieš 80–150 vietas ATP reitinge užimančius varžovus ir tada, kai žaidi prieš „Top 20“ tenisininkus. Bet matau savo ydas, ką reikia patvarkyti. Tą darome ir labai tikime, kad kitais metais bus geriau.
