„Poilsis buvo būtinas, kad galėčiau iš naujo įkrauti baterijas. Įkroviau ir grįžau. Dabar dirbu su pačiais mažiausiais, iš kurių su trenerių kolektyvu žadame padaryti dar kažką įdomaus. Kai manęs kas nors paklausia, ką veikiu – atsakau, kad auginu naują Berankį. Jei rimtai, tai ugdau naujus talentus ir noriu, kad pasaulyje būtų žinomas ne vien Berankio vardas, bet ir daugiau vaikinų ir merginų, kurių ugdymui skiriu ypatingą dėmesį“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo savo vardo teniso mokykloje treneriu dirbantis R.Balžekas.
– Sakykite, kas yra sunkiau: dirbti su mažiukais ar su vienu profesionalu skraidyti po pasaulį ir žaisti prieš pačius geriausius?
– Skirtingi dalykai. Kai esi ATP ture ir žaidi prieš geriausius pasaulio tenisininkus, yra ir be proto sunku, ir be proto didelis malonumas. Dirbant su mažiukais yra žymiai didesnė atsakomybė – tiek ruošiant juos kaip profesionalus, tiek ruošiant juos gyvenimui. Mes pasirinkome tokį kelią – ugdyti vaikus nuo pat mažens, nes tai vienintelis kelias pasiekti aukštumas. Su Ričardu pradėjau dirbti, kai jam buvo devyneri, tad tą kelią kartą jau esu praėjęs.
Dabar dirbu su tokiais pačiais. Ir nemeluosiu – jaučiu labai didelį malonumą. Yra labai gabių vaikų, iš kurių tikimės pasiekti ne mažesnių rezultatų, nei Lietuvoje iki šiol yra pasiekti. O Lietuvoje yra pasiektas tik vienas rezultatas – Ričardas Berankis. Daugiau kažko tokio kaip ir nėra.
– Nejaugi tarp devynmečių galima pamatyti, kuris labai gabus, labai talentingas, o kuris ne?
– Žinoma. Jeigu aš to nematyčiau, tikrai nedėčiau tiek pastangų ir tikrai nekankinčiau nei savęs, nei vaikų. Devynmečių gabumai ir talentas yra matomi labai aiškiai. Neaišku tik tai, kaip formuosis vaiko charakteris ir kiti panašūs dalykai.
– Turite atsakymą, kuo „Balžeko teniso mokyklos“ veikla skiriasi nuo kitų mokyklų?
– Skirtumas toks, kad mes neiname į didelį masiškumą, o žiūrime į profesionalumą.
– O jeigu vaikas nėra supertalentingas? Negi nepriimsite?
– Žinoma, kad priimsime. Tik į vienus jaunuolius dėsime daugiau pastangų, kad taptų profesionalais, o kitus mokysime teisingų teniso pagrindų bei teisingo gyvenimo už aikštelės ribų.
– Po poros savaičių kelsitės į visiškai naują areną. Sutapimas ar ne, kad mokyklos veiklą iš esmės pradedate kartu su naujos arenos atidarymu?
– Galiu pasakyti tik tiek, kad šita labai jauki, graži arena padės mūsų sportininkams siekti aukštesnių rezultatų. Arenos savininkai mums suteikė ir pasitikėjimą, ir galimybes, o mums tereiks šiomis galimybėmis pasinaudoti.
– Ar padės tomis galimybėmis pasinaudoti tai, kad vieną kartą kelią nuo nulio iki viršūnės jau esate nuėjęs?
– Manau, kad net labai padės. Savo komandą ruošiu taip, kad galėčiau išauginti dar ne vieną Berankį ar ne vieną Stančiūtę. Dabar man yra žymiai lengviau, nes nereikia išradinėti dviračio. Su Ričardu mūsų keliai yra praminti nuo pat mažens, tad dabar tereikia viską teisingai sudėlioti į lentynėles ir tuo pasinaudoti.
– Manote, kad vienas tokį krūvį patempsite?
– Kodėl vienas? Balžeko teniso mokykloje dirba trys profesionalūs treneriai bei du fizinio parengimo treneriai. Žadame priimti dar vieną jauną trenerį, kurį pasiruošime taip, kaip mums reikia. Toks ir kolektyvas: penki treneriai ir kelios dešimtys vaikų (šypsosi).
