Audra Lietuvos irklavime – netinka Rusijoje dirbęs treneris

Lietuvos irklavimo sportas turi gilias gražias tradicijas, bet metų pabaigoje elitinių atletų valtis supa neramūs vandenys. Grupė atletų, nepatenkinti Mykolo Masilionio sugrįžimu į rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, paskelbė viešą laišką. Trenerį parinkusios Lietuvos irklavimo federacijos vienas vadovų Saulius Ritteris turi savų argumentų.
Mykolas Masilionis ir Dalia Grybauskaitė
Mykolas Masilionis ir Dalia Grybauskaitė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Penki Lietuvos irkluotojai nusprendė netylėti.

Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius, Mantas Juškevičius, Dovilė Rimkutė, Povilas Stankūnas pasirašė viešą laišką, adresuotą įtakingiems šalies sporto žmonėms.

Kreipimesi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę,
Nacionalinės sporto agentūros vadovą Mindaugą Špoką, Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentę Laurą Asadauskaitę-Zadneprovskienę ir Lietuvos irklavimo federacijos Vykdomojo komiteto narius elitiniai irkluotojai reiškia nepasitikėjimą nauju rinktinės treneriu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mykolas Masilionis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mykolas Masilionis

Mykolui Masilioniui 2016-ieji metai – vieni sėkmingiausių. Lietuvos irklavimo metais jis buvo išrinktas geriausiu šalies sporto treneriu, bet 2020 metų pabaigoje jis skandalingai paliko rinktinės trenerio pareigas.

Sugriuvus santykiams su kai kuriais irkluotojais ir tuometiniu Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentu Dainiumi Povilioniu, jaunas perspektyvus specialistas paėmė atostogas ir per jas išvyko į Turkiją treniruoti Rusijos irkluotojų.

Netrukus M.Masilionis sudarė dvejų metų sutartį su Rusijos irklavimo federacija, bet nutraukė kontraktą, kai Kremliaus nurodymu rusų kariuomenė užpuolė Ukrainą.

„Apsisprendžiau iš karto, principingai“, – kovo pradžioje 15min sakė M.Masilionis, nesigailėjęs dėl Rusijos rinktinėje padaryto įdirbio, bet pasibaisėjęs kariniais veiksmais Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį 33 metų specialistas sulaukė kvietimo grįžti į Lietuvos irklavimo rinktinės pareigas ir buvo oficialiai patvirtintas federacijos Vykdomajame komitete.

„Pažymėtina, kad kitiems Lietuvos irklavimo rinktinės treneriams nebuvo sudarytos sąlygos kandidatuoti į vyriausiojo rinktinės trenerio pareigas. Lietuvos suaugusiųjų rinktinės nariams taip pat nebuvo suteikta galimybė pateikti savo lūkesčių dėl vyriausiojo trenerio.

Jau 2020 metų pradžioje daugiau nei 70 proc. Lietuvos suaugusių rinktinės narių kreipėsi į Lietuvos irklavimo federaciją pranešdami, kad atsisako toliau dirbti su M.Masilioniu, – dabar rašoma penkių Lietuvos irkluotojų pasirašytame laiške. – Primename, kad 2020 m. pabaigoje paaiškėjo, kad tuometis Lietuvos rinktinės treneris M.Masilionis atostogų metu Turkijoje treniravo Rusijos irklavimo rinktinę ir apie tai oficialiai nebuvo informavęs LIF.

Iš pradžių šią informaciją neigęs M.Masilionis, sutartį su Rusijos irklavimo federacija nutraukė tik šiemet, prasidėjus karui Ukrainoje. Rusijos irkluotojai daugelį kartų yra diskvalifikuoti už draudžiamų preparatų vartojimą. Taikydami savo sportinėje karjeroje aukščiausius garbingos kovos principus, nenorime dirbti su treneriu, kuris treniravo rinktinę, praradusią sporto bendruomenės pasitikėjimą.

Atsižvelgdami į ankstesnę darbo su šiuo treneriu patirtį, pažymime, kad mums nepriimtini ir šio trenerio darbo metodai. Pirmo susirinkimo metu buvo bandoma sudaryti apgaulingą vaizdą, kad treneris patobulėjo ir pasikeitė, bet jau per pirmas tris dienas pasimatė, kad jokių pasikeitimų metodikoje ir bendravime nėra. M.Masilionis neatsižvelgia į individualius sportininkų poreikius, irkluotojai nesupažindinami su treniruočių planais ir nesudaromi individualūs treniruočių planai, atsižvelgiant į sportininkų traumas, ligas ir pan. Treneris už mažareikšmius nukrypimus treniruotėse ar sportininkų nuomonės išreiškimą grasina nuobaudomis arba nekviečia į rinktinės treniruočių stovyklas.

Ne kartą kreipėmės į LIF vadovybę, argumentuodami, kodėl neturime motyvacijos dirbti su M.Masilioniu. Vis dėlto į mūsų prašymus diskutuoti sportininkams rūpimais klausimais atsižvelgta nebuvo.“

Antradienio vakarą šis laiškas pasiekė ir Lietuvos irklavimo federaciją. Jos prezidentas Mindaugas Griškonis į 15min skambutį neatsiliepė, bet federacijos sprendimus paaiškino jos generalinis sekretorius Saulius Ritteris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis

S.Ritteris teigė, jog pokyčių buvo nuspręsta imtis, kai pastaruosius dvejus metus rinktinės trenerio pareigas ėjęs Kęstutis Keblys nepatenkino federacijos lūkesčių – šiais metais elitinėse varžybose tik D.Nemeravičiaus ir Armando Kelmelio dvivietė Miunchene iškovojo bronzą. Dvi ketvirtosios vietos, Vokietijoje iškovotos vyrų pavienio irklo dvivietės ir moterų porinės dvivietės, guodė mažai, o pasaulio čempionatas baigėsi ypač nesėkmingai – lietuvių įgulos nepateko į A finalus.

„Jis (K.Keblys) sutiko, kad reikalingi pokyčiai. Buvo sudaryta sutartis su Didžiosios Britanijos treneriu (Ianas Shore'as kviestas į konsultanto pareigas), bet šis sprendimas sportininkų taip pat buvo priimtas skeptiškai ir negatyviai. Bet koks pasiūlymas darbuotis su užsienio treneriu buvo sutiktas kritiškai“, – priežastį, kodėl rinktinei vėl prireikė naujo trenerio, aiškino S.Ritteris.

Pasaulio ir Europos čempionu, taip pat olimpiniu vicečempionu per ilgą, tik pernai baigtą karjerą, tapęs S.Ritteris pats jaunystėje yra irklavęs su M.Masilioniu. Paskui šis tapo Sauliaus ir kitų tituluotų irkluotojų, tarp jų Donatos Karalienės ir Mildos Valčiukaitės, treneriu.

„Jis labai daug man padėjo, jis mokėsi iš mus konsultavusio italo Giovanni Postiglione, perėmė patirtį, įgijo konkretumo. Aišku, visi padaro klaidų, šis dėsnis galioja mums visiems. Bet manau, kad jis tinkamas šiai pozicijai, mes pasitikime juo“, – apie M.Masilionį sakė S.Ritteris.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mykolas Masilionis
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Mykolas Masilionis

Jis pabrėžė, kad motyvai vėl suteikti M.Masilioniui rinktinės vairą lėmė rezultatai praėjusį dešimtmetį, kai Lietuvos irkluotojai raškė trofėjus aukščiausio lygio varžybose.

„Mykolas Masilionis dirbo irklavimo federacijoje nuo 2013 metų. Be to, jam dirbant buvo geri rezultatai. Aišku, buvo visko: ir pakilimų, ir nuosmūkių, bet jis dirba ir Tarptautinėje federacijoje, 2021 metais treniravo Graikijos irkluotojus, – kalbėjo S.Ritteris. – Nusprendėme, kad 2023 metais, priešolimpiniais metais, pernelyg rizikuotume, jei pagal rekomendacijas vėl ieškotume trenerio iš užsienio. Nusprendėme, kad su dabartiniu treneriu, padedant federacijai, galbūt pavyks pasiekti norimų rezultatų. Rinktinei yra būtinas tam tikras vedlys, kuris formuotų treniravimo sistemą, vykdytų sportininkų atranką.

Matėme, kad dabar laišką pasirašę sportininkai darė didelę įtaką buvusiam treneriui ir patys sportininkai sprendė, kaip viskas turėtų atrodyti. Manau, kad kiekvienas turi daryti savo darbą. Treneriai turi vadovautis savo metodika, o ne būti paveikiami sportininkų.

Aš nesakau, kad nereikia atsižvelgti į sportininkų nuomonę. Jei argumentai svarūs, privalu į juos atsižvelgti, bet šis raštas atrodo vienšališkas. Rašte sunku įžvelgti konkrečius argumentus, galbūt dar reikės atidžiau išsinagrinėti situaciją.

Nors girdėjome komentarus, kad jie nenori darbuotis su šiuo treneriu (M.Masilioniu), jiems nepatinka treneris ir jo treniruočių planas. Nors anksčiau tas planas atnešdavo gerų rezultatų. Todėl ir buvo priimtas tas sprendimas.“

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Martynas Džiaugys ir Dovydas Nemeravičius
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Martynas Džiaugys ir Dovydas Nemeravičius

Rašte irkluotojai bedė strėlių ir į Lietuvos irklavimo federaciją.

„Atkreiptinas dėmesys, kad LIF vadovybė, siekdama sudrausminti skirtingą nuomonę išsakančius sportininkus, imasi neteisėtų veiksmų: nesilaiko LIF Vykdomojo komiteto patvirtintos maistpinigių mokėjimo tvarkos, galiausiai keičia ją negalėdami pagrįsti savo veiksmų, Lietuvos irklavimo federacijos 2023 m. rinktinių formavimo atrankos sistema patvirtinta atbuline data.

2023 m. prasidės atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes, todėl norime, kad sportininkams būtų sudarytos tinkamiausios sąlygos iškovoti olimpinius kelialapius. Dėl įtampos rinktinėje kyla grėsmė, kad kai kurie stipriausi Lietuvos irkluotojai gali baigti sportines karjeras. Taip šalies olimpinė rinktinė netektų dalies narių ir potencialių pretendentų į olimpinius medalius, – rašo irkluotojai. – Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome LIF Vykdomąjį komitetą dar kartą įvertinti M.Masilionio kandidatūros tinkamumą dirbti Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu, įtraukiant visą irklavimo bendruomenę. Pasiūlyti alternatyvas ruoštis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, sportininkams nesutinkantiems dirbti su M.Masilioniu. Kviečiame Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sportininkų asociaciją tarpininkauti ir padėti rasti šalies irklavimo bendruomenę vienijantį sprendimą.“

Tarp laišką pasirašiusių atletų yra ir 2017 metais pasaulio ir Europos irklavimo čempionais keturvietėje tapę M.Džiaugys ir D.Nemeravičius.

P.Stankūnas ir M.Juškevičius 2019 metais tapo pasaulio jaunimo vicečempionais pavienio irklo varžybose dviviete, o D.Rimkutė šiemet pateko į dvivietę su olimpine prizininke Donata Karaliene ir užėmė ketvirtą Europos čempionate Miunchene.

LIF nuotr./Dovilė Rimkutė (dešinėje) ir Donata Karalienė
LIF nuotr./Dovilė Rimkutė (dešinėje) ir Donata Karalienė

„Nėra taip, kad raštą pasirašę sportininkai yra dauguma, – tvirtino S.Ritteris. – Dalis šių sportininkų į pasaulio čempionatą buvo patekę išimtimi, kai kurie nepasirodė gerai. Nesinori skirstyti į prastus ir gerus sportininkus, įvardinti nepatenkintuosius mažuma ar dauguma. Nuomonių visada bus skirtingų, reikia išsigryninti, ko jie nori ir ko jiems reikia. Alternatyva rengtis su kitu treneriu? Nežinau. Kai kurie iš raštą pasirašiusių sportininkų nėra finansuojamų atletų sąraše, jų nėra rinktinės sąraše. Jie – kandidatai, bet po prasto sezono neteko valstybinių stipendijų ir federacijos pasirengimo lėšų. Tad man atrodo dviprasmiškas pareiškimas, jog nenori dirbti su paskirtu treneriu, nors kai kurie patys net nekviečiami į stovyklą.“

LIF nuotr./Povilas Stankūnas ir Mantas Juškevičius
LIF nuotr./Povilas Stankūnas ir Mantas Juškevičius

Irklavimo vadovai tikisi išspręsti konfliktinę situaciją detaliais pokalbiais, nors krizė, regis, aštri ir gili: S.Ritteris nėra gavęs iš maištaujančių sportininkų patvirtinimo dėl vykimo į artimiausias treniruočių stovyklas užsienyje.

„Žinoma, surengsime ne vieną susirinkimą tuo klausimu ir aiškinsimės priežastis, kodėl sportininkai reiškia nenorą ir atsiranda tokie raštai. Reikia svariai pasiaiškinti jų argumentus, ar taip mąsto mažuma, ar dauguma, o kitiems sportininkams treneris yra tinkamas. Turime atsižvelgti į visus, – kalbėjo S.Ritteris. – Turime išsiaiškinti, ar tai yra asmeniškumai tarp konkrečių sportininkų ir trenerių, ar iš tiesų netinka pasirengimo planas. Tai šiek tiek subjektyvūs dalykai, aš manau, kad sportininkas gali pažvelgti į padėtį profesionaliai, jei visi dedame pastangas, kad jis gerai pasirengtų svarbiausioms varžyboms ir laimėtų ten medalius. Jei programa yra sąžininga ir profesionali, taisyklių reikėtų laikytis, o ne lįsti į asmeniškumus, įsižeidimus.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis