Kopenhagos „Royal“ arena kol kas sėkmės lietuviams nešykšti.
Atrankoje įtikinamai savo varžovus triuškinęs Danas finale šovė dar sparčiau.
Jau įpusėjus distancijai, savo varžovus plaukikas žalia kepurėle lenkė visu korpusu. Visi varžovai mūsiškiui pralaimėjo daugiau nei sekunde, o Danas su 1:40,85 sek. gerino jam pačiam priklausiusį šalies rekordą.
Sidabras atiteko rusui Aleksandrui Krasnychui (1:42,22), o bronza tenkinosi britas Duncanas Scottas (1:43,07).
„Ragas čia buvo. Prilaikykit mane, jei galit“, – iš karto po auksinio finišo į Lietuvos žurnalistus kreipėsi naujasis Europos čempionas.
– Koks jausmas būti stipriausiu Europoje?
– Jausmas labai geras. Jaučiuosi nuostabiai. Galbūt galėjau ir dar greičiau praplaukt. Jau ryte viskas buvo labai gerai, puikiai jaučiausi, apšilime rodžiau labai gerą rezultatą. Jaučiau, kad galiu.
Ragas čia buvo. Prilaikykit mane, jei galit.
– Kurioje distancijos dalyje pajautėte, kad aukso iš jūsų niekas šį vakarą jau neatims?
– Po kokių 100 metrų. Pajaučiau, kad solidžia persvara pirmauju prieš britą Duncaną Scottą, kuris pasaulyje buvo ketvirtas. Supratau, kad jėgų dar tikrai turiu. Pabaigoje vyniojau kaip reikiant.
– Ausinuke prieš startą skambėjo ta pati daina, kuri trečiadienį atnešė bronzą?
– Žinoma, „Legends Never Die“. Galiu net parodyti (išsitraukia iš džemperio telefoną – aut.past.). Specialiai sustabdyta. Turiu dar aišku ir kitų. Prieš startą klausiau Post Malone „Congratulations“. Kad save iš anksto pasveikint.
– Kokią reikšmę turi šis auksas?
– Jau minėjau. Man svarbiausia, koks yra rezultatas. Auksas yra Lietuvai, o rezultatas yra man. Džiaugiuosi, jog praplaukiau tokiu laiku. Esu be galo laimingas.
– Matėte, kaip į šį triumfą reagavo tribūnose sėdėjusi šeima?
– Mačiau. Trypė, rėkė. Kepurėlę atidaviau savo sūnėnui. Viskas labai gerai.
– Du medaliai jau kišenėje. Ko galima tikėtis dar?
– Laukia dar 100 metrų laisvu stiliumi. Norisi Simoną Bilį truputį padrebint.
