Tarptautinis olimpinis komitetas trečiadienį paskelbė, kad dėl pertirto J.Šuklino dopingo mėginio, paimto po sidabrinio 2012 metų starto Londono olimpinėse žaidynėse, Lietuvos kanojininkas neteks medalio.
33 metų atleto organizme antidopingo specialistai rado dehidrochlormetiltestosterono.
J.Šuklinas neigia vartojęs dopingą, bet Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jau paskelbė, kad reaguos be ceremonijų – iš kanojininko bus atimtas medalis, premijos ir automobilis, dovanotas už pasiekimą Londono kanale 200 m sprinto rungtyje.
Šiuos įvykius seka ir buvęs J.Šuklino treneris E.Gustas, konsultavęs ir lydėjęs kanojininką olimpinėse žaidynėse, o po jų taip pat apdovanotas valstybine premija.
„Blogai. Žinoma, kad man buvo netikėta. Iškart užplūdo mintys, kaip tai galėjo patekti į organizmą, – sakė E.Gustas. – Maisto papildai buvo vartojami pagal olimpinio centro nurodymus, jis būdavo tikrinamas. Ir staiga, po kažkiek metų atsiranda…
Aš neįsivaizduoju, kaip ta medžiaga galėjo papulti. Aš ieškau atsakymo, bet jo nerandu. Galbūt su kokiu nors maistu, bet iš tiesų net neįsivaizduoju.“
Ką suteikia dehidrochlormetiltestosteronas?
E.Gustas teigė gerai pažinojęs atletą, kuris nuo trejų metų gyvena Visagine, kur jo tėvas Timofėjus Šuklinas gavo paskyrimą dirbti Ignalinos atominės elektrinės statybose ir su žmona Liubove bei dukterimi ir sūnumi nuo Uralo kalnų Rusijoje persikėlė gyventi į Lietuvą.
Patyręs treneris prisidėjo prie J.Šuklino įspūdingos kolekcijos, kurią sudaro keturi pasaulio pirmenybėse laimėti bronzos medaliai (2006, 2007, 2009 ir 2014 metais), taip pat Europos pirmenybėse laimėti apdovanojimai – trys aukso (2007, 2010, 2013 m.), vienas sidabro (2009 m.) ir trys bronzos (2006, 2009 ir 2012 m.).
„Aš pažįstu jį daug metų, tikiu juo, – kalbėjo E.Gustas. – Jis ne toks žmogus. Apskritai, jis labai saugodavosi. Jei nugerdavo vandens buteliuką, nugerdavęs jo nepalikdavo, atsidarydavo naują, kad kas nors nepateiktų staigmenos. Visur saugodavosi. Nežinau, kaip atsirado tas preparatas.“
Treneris tvirtino, kad pirmą kartą apie dehidrochlormetiltestosteroną išgirdo vasario pradžioje, kai J.Šuklinas paviešino iš Lozanos gautą laišką apie tai, jog pertyrus 2012 metų mėginį jo organizme rasta draudžiama medžiaga.
Kaip ir J.Šuklinas, treneris E.Gustas tikino, kad dehidrochlormetiltestosteronas, dėl kurio vartojimo anksčiau diskvalifikuotas buvo sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas, kanojų irklavime nepadėtų.
„Kai sužinojau, pradėjau skaityti apie tą preparatą, – pasakojo E.Gustas. – Jis mums nepadėtų. Štangistams padėtų, raumenų augimui padėtų, o mums? Paskui reikia tuos raumenis vežti vandeniu.
Jevgenijus svėrė 105–107 kg, o raumenų masė sudarydavo 57 kg – tai buvo pakankama, jos daugiau nereikėdavo, nes dar daugiau masės trukdytų.“
Taip mano ne visi. 15min žiniomis, ir tarp baidarių bei kanojų specialistų yra manančių, kad dehidrochlormetiltestosteronas padėtų nesąžiningiems kanojininkams.
Tai patvirtino ir Lietuvos antidopingo agentūros specialistė Rūta Banytė, pažymėjusi, jog J.Šuklino organizme aptiktas neleistinas preparatas suteikia sprogstamosios jėgos.
„Ši medžiaga priklauso anabolinių steroidų klasei. Ji vartojama norint priaugti raumeninę masę, taip padidinant jėgą. Dehidrochlormetiltestosteroną daugiausia vartoja tų sporto šakų atletai, kur reikia vienmomentinės jėgos, kurios reikia sunkiaatlečiams, sprinteriams“, – sakė R.Banytė.
J.Šuklinas buvo kanojų irklavimo sprinteris.
Iš savo dvylikos medalių olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos pirmenybėse, vienuolika jis laimėjo plaukdamas 200 m distanciją. Tik 2009 m. Europos čempionato bronza buvo iškovota 500 m rungtyje.
2014 metais geriausiu šalies sportininku išrinktas J.Šuklinas karjerą baigė 2016 metais, kai pralaimėjo konkurencinę kovą Henrikui Žustautui, kuris pelnė vienintelį kanojų sprinteriams tekusį olimpinį kelialapį į Rio de Žaneirą.
Po žaidynių Brazilijoje olimpinė programa buvo pakoreguota ir 200 m kanoja rungtis išbraukta – trumpiausia liko 1000 m rungtis, kurios specifika labai skiriasi – plaukiant 200 m kanoja labai daug lemia sprogstamoji jėga, o penkis kartus ilgesnėje distancijoje ypač svarbi ištvermė ir technika, išlaikant kuo didesnį kanojos slydimo greitį.
Kodėl nerasta 2012 metais?
E.Gustui atrodo mįslingas faktas, jog draudžiama medžiaga rasta po septynerių metų.
„Juk po olimpinių žaidynių nieko nerado, nors ėmė šlapimo ir kraujo mėginius. O paskui po tiek metų suranda“, – stebėjosi treneris, buvęs greta J.Šuklino per Londono žaidynes.
J.Šuklino atvejis šioje istorijoje nėra išimtis. Iš viso pusšimtis pažeidimų nustatyti iš naujo ištyrus daugiau nei 500 mėginių iš Londono olimpinių žaidynių. Daugiausia buvo rasti anaboliniai steroidai.
Dehidrochlormetiltestosteronas buvo žinomas ir tais laikais, bet tyrimo technika ir metodai dar buvo kiti.
„2012 metais ji buvo žinoma, bet, neaišku, kodėl Londono laboratorija nenaudojo turimos technikos“, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros specialistė R.Banytė.
Ir treneriui neramu dėl premijos
E.Gustas kalbėjosi telefonu su J.Šuklinu, kuris konsultavosi su teisininkais dėl tolesnių veiksmų bandant apginti reputaciją ir medalį.
„Kreiptis į teisininkus verta, bet galima prarasti dar daugiau pinigų nei tada buvo apdovanotas. Kolegos iš Baltarusijos pasakojo, kad gynybai reikėtų apie 150 tūkst. eurų. Bet ir geras advokatas gali nieko nepadaryti“, – abejojo E.Gustas.
15min konsultavęs sporto teisėje ypač stiprios „Primus Derling“ teisininkų kontoros partneris Marius Devyžis teigė, kad iš tiesų bandant kautis Sporto Arbitraže kvalifikuotų teisininkų pagalba kainuotų nuo 50 tūkst. eurų.
„Panašu, kad jis nuleido rankas, – sakė iš šalies J.Šuklino sagą stebintis M.Devyžis. – Nes kaštai dideli, o tikimybė laimėti nebūtų didelė. Dabartinėje padėtyje argumentų yra mažai – nebent reikėtų pasitelkti mokslininkus, o jie jau kainuotų labai didelius pinigus.“
Anot M.Devyžio, J.Šuklino byla būtų sudėtinga dėl to, kad joje nebūtų tarpinių variantų – kanojininkas yra baigęs karjerą ir jam nėra aktuali diskvalifikacijos trukmė. „Jis galėtų tikėtis visko arba nieko“, – komentavo teisininkas.
Istorijos pabaiga svarbi J.Šuklinui ir treneriui ne tik dėl garbės ir medalio.
Daugiau nei 1 tūkst. eurų per mėnesį nuo 2017 metų sausio J.Šuklinui skiriama valstybinė renta už olimpinį sidabrą taip pat pakibo ore.
Be to, pagal įstatymus, turėtų būti atimta J.Šuklinui 2012 metais skirta valstybinė 58 tūkst. eurų (tuomet 200 tūkst. litų) premija.
Dalį jos kanojininkas investavo į piceriją, kurią su draugu atidarė gimtajame Visagine prieš kelerius metus ir kuri iki šiol veikia.
14 tūkst. premija buvo apdovanotas ir treneris E.Gustas, kartu su kitais kanojininko komandos nariais.
Iki šiol tik iš bėgikės Živilės Balčiūnaitės buvo atimta valstybinė premija (5,8 tūkst. eurų), skirta už 2010 m. Europos čempionate gautą auksą, kurio maratonininkė neteko. Jos treneris Romas Sausaitis kiek anksčiau, o Ž.Balčiūnaitė tik šiais metais baigė grąžinti premiją Lietuvos kūno kultūros sporto departamentui.
Dar didesnes sumas gali tekti grąžinti J.Šuklinui ir jo komandai, nors šis atvejis kiek skiriasi nuo Ž.Balčiūnaitės – apie organizme rastą draudžiamą medžiagą paskelbta ne iškart, o po septynerių metų.
„Bijau, kaip nebijosi. Ir ne aš vienas. Juk buvo apdovanotas ir pirmasis treneris, ir komandos kineziterapeutas, gydytojas.
Mano galva, taip ir bus, – grėsme netekti premijos beveik neabejojo E.Gustas. – Pinigai ateina ir greitai išeina. O kai tenka grąžinti, reikia kažkaip juos gauti, surinkti. Nežinau, kaip bus. Tokio atvejo Lietuvoje dar nebuvo.“
