Žurnalistinis tyrimas rodo, kad vanduo pavojingas ne tik maždaug 1,4 tūkst. sportininkų, kurie dalyvaus rungtyse atvirame vandenyje.
Rizikuos ir daugybė turistų – ne kur kitur, o garsiuosiuose Ipanemos ir Kopakabanos paplūdimiuose.
Didžiulis virusų kiekis
Dėl užterštumo virusų apstu telkiniuose, kuriuose vyks olimpinės varžybos. Apie problemas kalbėta jau prieš metus, tačiau per dvylika mėnesių į priekį nepasistūmėta, tad irkluotojai, plaukikai ir buriuotojai rizikuos savo sveikata.
O biomedicinos ekspertė Valerie Harwood tiek atletams, tiek žiūrovams turi vienintelį patarimą: „Nekiškite galvos po vandeniu“.
Labiausiai užteršti taškai – Rodrigo de Freitaso lagūna, kur vyks akademinio irklavimo varžybos, ir „Gloria marina“ – sportinė ir turistinė prieplauka, kur startuos buriavimo olimpinė regata.
Rodrigo de Freitaso lagūnoje 2015 metų birželį paimti mėginiai parodė, kad viename litre vandens yra net 1,73 mlrd. adenovirusų – pastarieji sukelia kvėpavimo takų, žarnyno ligas ir akių infekcijas.
Viename litre vandens yra net 1,73 mlrd. adenovirusų – pastarieji sukelia kvėpavimo takų, žarnyno ligas ir akių infekcijas.
Šįmet birželį adenovirusų viename litre jau buvo mažiau, tačiau vis tiek net 248 mln. Paprasta palyginti – JAV Kalifornijos valstijoje pavojus skelbiamas, kai viename litre vandens aptinkama keli tūkstančiai adenovirusų.
„Gloria marina“ irgi buvo vykdomas projektas, kuriuo siekta užkirsti kelią atliekoms patekti į prieplaukos vandenis. Ten adenovirusų net padaugėjo.
Pavojus esą toks didelis, kad sportininkai, netyčia nuriję tris arbatinius šaukštelius vandens, beveik neabejotinai užsikrėstų virusais, kurie sukeltų skrandžio ar kvėpavimo takų ligas. Rečiau, bet vis tiek nukenčia širdis ar smegenys.
Griebiamasi prevencinių priemonių
Sportininkai daro, ką gali. Kai AP pernai liepą paskelbė pirmuosius bauginančius tyrimo rezultatus, plaukikai iškart ėmėsi prevencinių priemonių – vartojo antibiotikus, lipo į specialius, minimalų kontaktą su vandeniu užtikrinančius kostiumus. Irkluotojai sterilizuoja irklus balikliu.
„Užčiaupkite burnas ir neprisemkite vandens. Jis labai užterštas“, – pernai Meksikos buriuotojams ir burlentininkams patarė jų treneris argentinietis Agustinas Bellocchio.
Australija nusprendė buriuotojus aprūpinti rankų valikliais, o lenkė burlentininkė Malgorzata Bialecka, išbandžiusi vandens telkinį Rio de Žaneire, teištarė: „Šitas vanduo smirda. Man baisu.“
Vis dėlto, pavyzdžiui, antibiotikai kovoja ne su virusais, o su bakterinėmis infekcijomis, o adenovirusų vandenyje tiek daug, kad jie neabejotinai sukels pavojų sveikatai.
„Virusų yra 90 proc. olimpinių vandens telkinių. Toks rodiklis labai aukštas – niekur JAV taip nėra. Olimpiniai plaukikai, kurie įtraukia vandens per burną ir nosį, gali sunkiai susirgti“, – įspėjo JAV Pietų Floridos universiteto integratyviosios biologijos specialistė V.Harwood.
Rizika pasislėpusi net smėlyje. Ištyrus Ipanemos ir Kopakabanos paplūdimių smėlį paaiškėjo, kad jame esantys virusai ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams.
„Paplūdimiuose irgi pilna adenovirusų, o juk ten žaidžia maži vaikai. Tai man baisiausia“, – teigė V.Harwood.
Informacijos turistams trūksta
Kad vandens telkinių išvalyti nepavyko, pripažįsta įtakingiausi Brazilijos virologai. Jie kaltina valdžią, jau kelis dešimtmečius tik žadančią permainas. Apie „gėdą“ ir „prarastą galimybę“ kalba ir Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas.
Tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas ir žaidynių organizatoriai pačioje Brazilijoje užsispyrę tikina, kad vandens telkiniai bus saugūs ir sportininkams, ir žiūrovams.
Sportininkams, siekiantiems olimpinės šlovės, telieka susitaikyti su mintimi, kad teks varžytis purve ir tarp virusų.
„Tikrai nerizikuotume sportininkų sveikata, kuri mums yra svarbiausia. O atletams nėra jokio pavojaus dėl buriavimo Gvanabaros įlankoje“, – tvirtino žaidynių organizatorių atstovas Mario Andrada.
Sportininkams, siekiantiems olimpinės šlovės, telieka susitaikyti su mintimi, kad teks varžytis purve ir tarp virusų.
„Tikrai labai daug kalbama apie nešvarų vandenį ir visus tuos virusus, – teigė Suomijos buriuotojų rinktinės narė Noora Ruskola. – Bet aš tam pasiruošusi. Be to, būna dienų, kai su vandeniu viskas gerai. Aišku, būna ir blogų dienų.“
Olimpiečiai, žinoma, visą reikalingą informaciją apie rizikas turi. Kitaip – su turistais. Anksčiau Rio de Žaneiro paplūdimiuose būdavo ženklai, įspėjantys apie prastą vandens kokybę, tačiau prieš žaidynes jų kažkodėl nebeliko.
Todėl dažnas, paklaustas, ar žino, kiek daug vandenyje sveikatai pavojingų virusų, garsiai nusistebi. Vienas tokių – 52 metų bankininkas iš Urugvajaus Raulis Onetto.
„Vanduo atrodo nuostabus. Nežinojau, kad jis užterštas. Jei taip yra, žmonės turi apie tai žinoti. Aš dėl šito paplūdimio sukoriau 2 tūkstančius kilometrų“, – piktinosi urugvajietis.
