Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekstremaliausios Kuršių marių regatos akimirkos: susidūrimai ir gelbėjimo operacijos

Pirmą rugpjūčio savaitgalį finišavusi Kuršių marių regata – kaip reta vėjuota ir ekstremali. Susipažinkite su ekstremaliausiom regatos akimirkom: skaitykite pasakojimą, žiūrėkite nuotraukas ir filmuotą medžiagą apie dviejų jachtų susidūrimą.

1. Jachta “Šiaurinė„ Klaipėdos etapo metu nusilaužė stiebą, kuris buriuojant lūžo į tris dalis. Laivas tapo nevaldomas, jie motoro neturėjo, todėl be kitų jachtų pagalbos (konkrečiai jachta “Terra”) būtų buvusi išmesta į krantą ir greičiausiai sudužusi. “Šiaurinės” kapitonas Marius Mudėnas. “Terros” kapitonas Gintaras Klemensas Kalonaitis.

Daugiau apie šį atvejį skaitykite antroje teksto dalyje.

2. “Alfeta” Klaipėdos etapo metu susidūrė su kita jachta, kuri pramušė jai bortą (žiūr. video). “Alfetos” kapitonas Ramūnas Sakalauskas.

3. “Stinta“ Asus etapo metu įplaukė žuvų tinklus. “Stintos” kapitonas Jonas Blinstrubas.

4. “Kirkė” Lietuvos pašto etapo metu patyrė bročingą (nevaldomą jachtos kilimą į vėją) ir atsitrenkė į 35 Kuršių marių boją (žeklą), vadinamą “Pilypu”. Laive buvo pramušta skylė, plaukiant į krantą teko semti vandenį. “Kirkės” kapitonas Andrius Virbickas.

Kapitonas, gelbėjęs žmonių gyvybes: taip pasielgtų kiekvienas tikras buriuotojas

„Malonu, kad į tokius poelgius atkreipiamas dėmesys, tačiau, tiesą sakant, manau, mes tik atlikome savo pareigą. Taip pasielgtų kiekvienas tikras buriuotojas“, – teigė G. K. Kalonaitis.

Mes tik atlikome savo pareigą. Taip pasielgtų kiekvienas tikras buriuotojas.

Pasak jachtos „Terra“ kapitono, kai varžybų konkurentų jachtai „Šiaurinė“ lūžo stiebas, jie buvo artimiausia jiems jachta. „Jų situacija buvo labai bloga, net pavojinga — nevaldomu tapusį laivą bangos ir srovė nešė į krantą. Didelis klausimas, kuo tokia situacija galėjo pasibaigti“, – pasakojo G. K. Kalonaitis. 

Turėdami tik nedidelį variklį, jachtos „Terra“ įgula galėjo padėti stiebo netekusiems buriuotojams išsilaikyti toliau nuo kranto, bet nepajėgė partempti jų į uostą, todėl dėjo visas pastangas rasti galingesnį variklį turintį laivą. Per porą valandų pagalbos buvo sulaukta ir abi jachtos galėjo sėkmingai grįžti į Klaipėdą.

Buriavime gilios džentelmeniškumo tradicijos

Nors buriavimas dažnai vadinamas džentelmenų sportu, buriuotojai, kurie Kuršių marių regatos metu jau buvo pagerbti tradicija tampančiomis „Volfas Engelman“ džentelmenų sąsagomis — Raimondas Šiugždinis, Naglis Nasvytis ir G. K. Kalonaitis — teigia, kad vienareikšmiškai apibūdinti buriuotojišką džentelmeniškumą nėra lengva.

„Vos pamėgini vartoti tokius žodžius kaip „paslaugumas“ ar „draugiškumas“ iškart supranti, kad jie nepakankami. Lengviau nurodyti į konkrečius žmones ar jų poelgius kaip džentelmeniškumo pavyzdžius. Bet kuriuo atveju, ši savybė neabejotinai siejasi su gebėjimu padaryti kažką dėl kito net jei tenka atsisakyti savo interesų“, – svarstė buriuotojas R. Šiugždinis.

„Gyvenime būna kritinių situacijų, kuriose paaiškėja tikrosios mūsų charakterio savybės. Jose labai svarbu, kaip elgiamės, kokius sprendimus priimame. Buriavime tokios situacijos itin dažnos — audra, škvalas, susidūrimas su stichija ir įvairūs nutikimai jūroje — tokiais momentais iš karto pasimato, kas galvoja vien apie save, o kas pirmiau savęs stato įgulą ir laivą“, – pabrėžė Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.

Džentelmeniško sporto atstovams šią pasiaukojimo reikalaujančią vertybę neatrodo sunku suderinti  ir su sportine konkurencija. Pasak šių metų džentelmeno titulą pelniusio G. K. Kalonaičio, tikras buriuotojas visada galės suderinti šiuos du dalykus neprarasdamas nei vieno iš jų — sportinį azartą ir džentelmeniškumą.

Jam pritarė ir N. Nasvytis, teigdamas, jog kuo rimtesnės varžybos, kuo didesnė varžybų įtampa, tuo džentelmeniškumas tampa svarbesnis. Būtent jis lemia, kaip, nepaisant visos įtampos ir adrenalino, sugebi spręsti situacijose. 

Džentelmeniškumo savybė minima ir buriuotojų puoselėjamų vertybių bei normų rinkinyje, kuriuo grindžiamas buriuotojų bendruomenės tarpusavio santykiai vandenyje ir ant kranto. Vis dėlto, priešingai nei dažnai nutinka su tokiais normų rinkiniais, šių metų „Terros“ kapitono poelgis ir šio poelgio vieningas įvertinimas rodo, kad normos ir vertybės buriuotojų bendruomenėje nėra tik popierinis dokumentas, tačiau gyvuojanti ir gerbiama tradicija. 

Pasak „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko – G. K. Kalonaitis džentelmenų sąsagomis šiemet buvo apdovanotas be konkurencijos. Viena yra būti pagarbiam ar paslaugiam kasdienybėje, tačiau išlaikyti šias savybes ribinėse situacijose daug sunkiau. Jo teigimu, šiųmetinis jachtos „Terra“ įgulos pasirinkimas buvo neabejotinai garbingas veiksmas ir tikras buriuotojiško džentelmeniškumo įrodymas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?