„Jeigu ne šiais metais, tai porą metų dar teks luktelėti, – optimizmo juokais neslėpė pašnekovas. – Tačiau nesakyčiau, jog tai būtų nerealu. Sutinku, kad kompleksiniu būdu plauksiančiam Vytautui Janušaičiui pasiekti medalį būtų iš tikrųjų gan sudėtinga, tačiau Giedriui Titeniui gali ir pasisekti, ypač 100 m krūtine rungtyje. Manau, jog į 1 sekundę šioje rungtyje tilps 8–12 plaukikų ir, jei žvaigždės sėkmingai išsidėstytų būtent Giedriui, visko gali nutikti. Sakykim taip – medalio tikimybė tikrai yra.“
– Kaip sekėsi pasiruošimas?
– Džiugina tik tai, kad federacija gauna finansavimą prieš pusę metų, todėl dalis dalyvavimo pasaulio čempionate išlaidų buvo sumokėta dar praėjusių metų gruodį. Nes jeigu reikėtų mokėti tik iš šių metų biudžeto, 12 sportininkų tikrai nevažiuotų. Geriausiu atveju kalbėtume apie 8 žmones. Štai rudenį su lėšomis jau bus sunkiau. O pasiruošimas vyko daugmaž pagal planą. Prieš atvykdami į Romą rinktinės nariai stovyklavo Koperyje (Slovėnija), visiems jau gerai pažįstamoje vietoje.
Pasaulio čempionatas – pagrindinės sezono varžybos, kurioms buvo kryptingai ruošiamasi, todėl rodyti asmeninius to sezono rezultatus – tiesiog privalu.
– Rinktinės lyderiai abejonių tikriausiai niekam nekelia. Geriausių rezultatų tikimasi iš jau ilgai Lietuvą džiuginančio V.Janušaičio ir pastaruoju metu lyg ant mielių progresuojančio G.Titenio. O kokie kitų plaukikų tikslai?
– Kaip ir visada, tikimės asmeninių, Lietuvos rekordų. Pasaulio čempionatas – pagrindinės sezono varžybos, kurioms buvo kryptingai ruošiamasi, todėl rodyti asmeninius to sezono rezultatus yra tiesiog privalu. Rinktinės lyderiams V.Janušaičiui ir G.Titeniui keliamas minimalus uždavinys – plaukti pusfinalyje. Tačiau būsiu optimistas ir pasakysiu, jog tikiu, kad jie abu plauks finale. Prie rinktinės lyderių priskirčiau ir Paulių Viktoravičių, o iš žinomesnių – Rimvydą Šalčių. Tai yra keturi žmonės, dalyvavę olimpinėse žaidynėse. Prie jų prisidėjo pernai 11-ą vietą pasaulio jaunimo čempionate pelnęs Mindaugas Sadauskas ir, žvelgiant į kitų metų Singapūro olimpines žaidynes, Vaidotas Blažys, kuris šiemet Europos jaunimo čempionate buvo penktas. Paskutinis iš vyrų – nebejaunas, tačiau estafetėje keturi po 100 m laisvuoju stiliumi šiuo metu reikalingiausias Mindaugas Margis.
– O kas nutiko dar vienam Pekino olimpinių žaidynių dalyviui Edvinui Dautartui?
– Edvinas traumuotas – problemos dėl peties sąnario. Medikai rekomendavo jam praleisti visą sezono pabaigą. Per didelė rizika dar labiau pažeisti sąnarį ir taip pakenkti tolesnei karjerai, o rizikuoti tikrai gabiu sportininku mes negalime. Tuo labiau kad jam dar tik 22 metai ir iki Londono olimpiados laiko turėsime. Jo vietą užėmė V.Blažys.
– Į rinktinę šį kartą buvo įtrauktos net penkios merginos. Ko tikitės iš jų?
– Sunku tikėtis pusfinalių, tuo labiau finalų, tačiau, kaip jau minėjau, asmeninių ar Lietuvos rekordų turi būti. Tačiau, kaip sakoma, ir Maskva ne iš karto statėsi. Bandome neatimti iš merginų vilties, tuo labiau jog rezultatai tikrai kyla. Raminta Dvariškytė ir Rugilė Mileišytė plaukė Pekine. Nedaug iki olimpinių žaidynių tada pritrūko ir Gritei Apanavičiūtei. Prie jų pasaulio čempionate prisidės Aistė Dobrovolskaitė ir vėlgi žvelgiant į Singapūrą – 15-metė Urtė Kazakevičiūtė.
– Kokia padėtis Lietuvoje kitose vandens sporto šakose? Pasaulio čempionate, be plaukimo, dar vyksta šuolių į vandenį, vandensvydžio ar sinchroninio plaukimo varžybos.
– Romoje debiutavo mūsų šuolininkai į vandenį. Liepos 17 dieną vykusiose varžybose nuo 1 metro aukščio tramplino Ignas Barkauskas užėmė 26-ą vietą iš 35 dalyvių. Nėra taip jau blogai, nes 26-a vieta pasaulio čempionate yra aukščiausias Lietuvos šuolininkų į vandenį pasiekimas. Poroje su Sergejumi Baziuku I.Barkauskas varžėsi ir sinchroninių šuolių nuo 3 metrų tramplino varžybose. Tačiau čia koją mūsiškiams pakišo pasirengimas. Lygiagrečių 3 metrų aukščio tramplinų Lietuvoje mes beveik neturime, todėl normaliai pasitreniruoti jie gali tik išvažiavę į stovyklas, kad ir Baltarusijoje. Pasaulio čempionate lietuviai liko priešpaskutiniai – 19-i iš 20 dalyvių. Tačiau vis tiek kažką dar aplenkė (paskutinė liko Ukrainos šuolininkų į vandenį pora). Individualiuose šuoliuose nuo 3 metrų tramplino I.Barkauskas iš 51 dalyvio buvo 43-ias, o S.Baziukas – 49-as. Lietuvoje turime ir vandensvydžio komandų, tačiau sudaryti tokią rinktinę, kuri būti pajėgi įveikti visą atranką ir patekti į pasaulio čempionatą – čia jau kažkas iš fantastikos srities. Reikia daugiau baseinų, kur būtų galima treniruotis, ir dar daug laiko. Reikia ir kitokio valdžios požiūrio į sportą, ypač Vilniuje. Tas mūsų neturėjimas kur plaukti, kai dabar uždaromi baseinai, ateityje tikrai atsilieps. Pastaruosius trejus metus dar turėjome pakenčiamas sąlygas. Aišku, apie baseinų būklę nešneku, tačiau galėjome bent jau plaukti tiek, kiek reikia. Dabar, jei trumpins laiką, sezoną, po metų kitų tai tikrai atsilieps. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Plaukimas nėra mėnesio darbas, reikia bent kelerių metų, kad pasirengtum.
