Vindzore vyksiantis pasaulio čempionatas trumpajame baseine bus pirmasis svarbus Lietuvos plaukikų startas po nesėkme virtusių Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
Olimpiniame baseine viena po kitos skendo lietuviškos plaukimo viltys. Giedrius Titenis 100 metrų krūtine pusfinalyje buvo dešimtas ir liko toli nuo apdovanojimų pakylos.
Po olimpinių žaidynių trenerio karjerą baigė 39-erių Žilvinas Ovsiukas, kuris ir užaugino G.Titenį. Anykštėnas nusprendė plaukti į platesnius vandenis – persikėlė į Vilnių ir sudarė kontraktą su patyrusiu plaukimo specialistu, 53-ejų vokiečiu Dirku Lange'u.
Vokietis yra dirbęs šešeriose olimpinėse žaidynėse (1996–2016 metais), o jo auklėtiniai yra laimėję devynis olimpinius medalius, taip pat daugiau nei 100 apdovanojimų pasaulio ir Europos pirmenybėse. Jo auklėtiniai yra pagerinę 24 pasaulio ir 36 Europos rekordus.
Vienas garsiausių D.Lange'o auklėtinių – olimpinis čempionas iš PAR Cameronas van der Burghas.
G.Titenis tikisi, kad vokietis padės ir jam pasiekti naujas aukštumas. Plaukikas greitai nuvijo mintis apie Rio de Žaneirą ir tiki, kad priklauso pasaulio elitui: „Žinau, kad Rio de Žaneire nepadariau to, ką galėjau. Žinau, kad galiu plaukti greičiau ir varžytis su geriausiais pasaulyje.“
Puikiomis sąlygomis Austrijoje besimėgaujantis lietuvis įsitikinęs, kad didžiausias Lietuvos plaukimo iššūkis – infrastruktūros trūkumas.
„Pagrindinė problema yra baseinų stygius. Vilniuje yra vienintelis Lazdynų baseinas, kuris tiesiog perpildytas. Nėra vietos profesionaliems sportininkams“, – perspėja tituluotas sportininkas.
Su G.Titeniu kalbėjomės apie pasaulio čempionatą Kanadoje, Rio de Žaneiro olimpines žaidynes ir naują trenerį.
– Jau pradėjote gyvenimą tarp Vilniaus ir Austrijos. Ar naujasis treneris padiktavo daug pokyčių treniruočių sistemoje?
– Gyvenimas pasikeitė, bet smagiai. Nesiskundžiu. Tiesiog gyvenu tarp Vilniaus ir Austrijos. Pokyčių tikrai nemažai. Kai kas, aišku, liko ir iš mano darbo su Žilvinu. Tiesa, su nauju treneriu dar gana mažai dirbu, jis dar turi geriau pažinti mane, kad žinotų, ko man reikia. Rezultatai turėtų matytis po metų.
– Kas privertė imtis šių pokyčių? Ar ne pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės, o gal jau ir prieš jas būta planų?
– Iš tiesų jau prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes planavau kraustytis į Vilnių. Norėjau tiesiog išvykti iš Anykščių, ką nors pakeisti gyvenime... Kita priežastis ta, kad mano treneris Žilvinas Ovsiukas baigė karjerą. Pasitarėme su juo, jog man būtų naudinga prisijungti prie naujos komandos.
Lietuvoje visada treniravausi vienas. Smagu atvažiuoti čia į Austriją, kur yra komanda. Smagu pasivaržyti su pajėgiais plaukikais. Jis turi garsių auklėtinių ir yra daug pasiekęs. Su Žilvinu buvo kiek kitaip. Mes kartu augome ir jis tobulėjo treniruodamas mane. Aš buvau jo pirmas auklėtinis ir mes tikrai nemažai kartu pasiekėme. Nežinau, ar su Dirku bus geriau, ar blogiau. Pamatysime.
– Ar labai buvo skaudu, kai ketverių metų darbo rezultatas nebuvo toks, kokio tikėjotės? Ar esate iš tų sportininkų, kurie ilgai permąsto savo pasirodymą?
– Mes su treneriu daug kalbėjome apie tai, ką padarėme blogai. Olimpinėse žaidynėse nebuvau geriausios formos, nors to tikėjomės. Padarėme išvadas. Nesu tas sportininkas, kuris, kai jam nepasiseka, nusivilia ir nebenori. Aš kaip tik įgavau dar daugiau motyvacijos. Žinau, kad Rio de Žaneire nepadariau to, ką galėjau. Žinau, kad galiu plaukti greičiau ir varžytis su geriausiais pasaulyje.
– Šiuo metu dalyvaujate trijų distancijų rungtyse – 50, 100 ir 200 metrų krūtine. Į kurią koncentruojatės labiausiai?
– 100 metrų. Tačiau treneriai dažnai sako, kad jeigu nori gerai plaukti 100 metrų, tai turi plaukti ir 200 m. Todėl manau, kad tęsiu ir 200 metrų distancijos pasirodymus. Bent jau šiame čempionate. Galbūt kitais metais kas nors pasikeis.
– Jūsų laukia pasaulio čempionatas 25 metrų baseine Kanadoje. Ar jam kryptingai ruošiatės ir tikitės parodyti geriausią formą?
– Tai yra sezono pradžia. Jeigu priartėsiu prie savo asmeninių rezultatų, tai bus labai gerai. Jeigu juos pagerinsiu – puiku. Tikslas yra pasirodyti gerai, bet kažkokių didelių siekių sau nekeliu.
– Daug buvo kalbėta apie sporto psichologus ir jų poreikį. Jums asmeniškai svarbiausių startų metu reikia tokios pagalbos?
– Šiuo metu tuo nesinaudoju. Jeigu sportininkui to reikia, tai gerai. Net negaliu pasakyti, ar man tai padeda. Aš buvau apsilankęs pas sporto psichologą, supratau, kaip tai vyksta, ir man to užteko.
– Lietuvos plaukimo federacija turi naują vadovą Emilį Vaitkaitį. Kokie jūsų, kaip plaukiko, lūkesčiai naujajai valdžiai?
– Manau, kad plaukimo federacija eina geru keliu. Emilis jau ilgai dirba federacijoje. Manau, kad viskas eis gera linkme.
– Esate geriausias Lietuvos plaukikas. Jums 27-eri, bet jau esate užsiminęs, kad Vilniuje norėtumėte padirbėti ir treneriu. Ar tai susiję su planuojama ateitimi?
– Aš noriu dirbti treneriu. Manau, kad galiu perduoti savo patirtį ir kitiems. Ne tik jaunimui. Suprantu plaukimo subtilybes. Tai susiję su mano ateities planais. Tačiau apie tai dar daug negalvoju. Galbūt po Naujųjų metų daugiau tam turėsiu laiko.
– Kiek dar tikitės plaukti aukščiausiame lygyje?
– Norėčiau plaukti visą gyvenimą. Suprantu, kad tai neįmanoma. Man 27-eri. Negaliu pasakyti, kada baigsiu karjerą. Kartais jau pagalvoju apie tai, bet kol sekasi ir rezultatai gerėja, dar plauksiu. Galbūt Tokijo olimpinės žaidynės man bus paskutinės. Tiesa, dabar yra ir 40-ies metų plaukikų, kurie sėkmingai varžosi.
– Su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos plaukimas šiuo metu?
– Pagrindinė problema yra baseinų stygius. Vilniuje yra vienintelis Lazdynų baseinas, kuris tiesiog perpildytas. Nėra vietos profesionaliems sportininkams. Aš pats treniruojuosi anksti ryte ir po pietų. Vėlesnis laikas tiesiog nėra įmanomas. Tai labai svarbi priežastis, dėl kurios neatsiranda talentų. Tačiau atsiranda naujų trenerių. Pavyzdžiui, Paulius Viktoravičius ar Saulius Binevičius. Jie gali užauginti gerą kartą.