Danija dvidešimtmetei kaunietei kelia malonius sentimentus. Prieš ketverius metus kitame šios šalies mieste Herninge vykusiame žemyno čempionate R.Meilutytė susižėrė įspūdingą trijų aukso medalių kolekciją.
Į tris apdovanojimus Rūta taikysis ir šiemet.
Kopenhagoje sportininkė ketina plaukti 50, 100 ir 200 metrų krūtine.
Likus savaitei iki pirmenybių pradžios dėl skrydžių iš Australijos, kur pastaruosius mėnesius treniravosi, R.Meilutytė kiek negalavo, tačiau pirmadienį išskrisdama į Kopenhagą plaukikė tikino, kad jaučiasi kur kas geriau.
„Jaučiuosi tikrai geriau, ši situacija gal šiek tiek buvo pernelyg išpūsta. Darysiu viską, kad varžybose pasirodyčiau kaip įmanoma geriausiai. Dabar savijauta tikrai geresnė nei prieš dvi savaites, kai buvau tik ką sugrįžus“, – savo gerbėjus ramino 2012-ųjų olimpinė čempionė.
– Prisitaikyti prie pasikeitusių laiko juostų nebuvo problemos?
– Šį kartą prisitaikyti prie pasikeitusio laiko pavyko nesunkiai. Gana sėkmingai įsivažiavau į lietuvišką ritmą. Laiko juostos buvo tikrai mažiausia problema (šypsosi). Labiau nerimą kėlė peršalimas ir nusilpusi imuninė sistema.
– Kokius tikslus keliate Kopenhagoje?
– Pasiruošimas nebuvo toks sklandus, kaip tikėjausi, tad Danijoje norėčiau tiesiog pasirodyti kaip įmanoma geriau ir atiduoti visas jėgas. O tada jau žiūrėsime, kaip seksis. Po ligos labai didelių tikslų kelti nenoriu. Bet aš visada tikiuosi aukščiausio rezultato.
– Europos čempionatas vyks trumpajame baseine. Kiek jums jis yra svarbus?
– Tai nėra svarbiausios varžybos ketverių metų olimpiniame cikle, bet Europos čempionatas – tikrai svarbus. Tai bus paskutinis metų jėgų patikrinimas, bet ne sezono pabaiga, o tik vidurys. Tiesiog bus įdomu pasižiūrėti, kokiu greičiu galiu plaukti trumpajame baseine, ir pasitikrinti jėgas. Pagrindinės varžybos vyks kitais metais – tai bus Europos čempionatas.
Aš mėgstu varžytis, man patinka, kai yra ką vytis ar kas vejasi mane. Julija ar ne Julija – aš to nesureikšminu.
– Ar Kopenhagoje galėsime matyti įdirbį, kurį pavyko nuveikti per kelis pastaruosius treniruočių mėnesius Australijoje?
– Manau, kad taip, bet pasikartosiu, pasirengimas nebuvo toks stabilus, kaip to tikėjausi dėl ligos. Visgi rimtai dirbome nuo pat gruodžio ir tikiuosi, kad rezultatas matysis. Neabejoju, kad tie trys mėnesiai Australijoje nenuėjo veltui. Priešingai – padarėme daug gero darbo, kuris labai pravers ateityje. Norėtųsi, kad visa tai atsispindėtų ir rezultate.
– Kopenhagoje plauksite ir sau kiek neįprastoje 200 metrų krūtine rungtyje...
– Tai man yra nauja rungtis, bet tikiuosi, kad ateityje joje plauksiu dažniau. Dabar yra dar bandomasis periodas. Neslėpsiu, prireikė laiko, kad išmokčiau joje plaukti, nes plaukimas joje yra visiškai kitoks. Su treneriu ta kryptimi tikrai daug dirbome. Nesakau, kad jau esu priartėjusi prie tobulybės, jėgomis šioje distancijoje dar labai nepasitikiu. Bet manau, kad per artimiausius dvejus metus galiu žengti didelį žingsnį į priekį ir netgi varžytis olimpinėse žaidynėse.
– Ar treniruočių mėnesiai Australijoje buvo kuo nors kitokie nei įprastai? Kaip vyko treniruočių procesas?
– Naujų dalykų buvo nemažai, bet plaukimo pagrindai yra tie patys. Bendrai buvo labai naudinga treniruotis kartu su stipriomis Australijos sportininkėmis, pajėgia šios šalies komanda, pamatyti, kaip dirba jie. Buvo smagu pamatyti ir pajausti, kad galiu varžytis tame pačiame lygyje, kaip ir jie. Pamatėme, kad stebuklų nėra. Einame gera linkme į priekį. Australija tiesiog labai daug dirba, kaip ir visos plaukimo šalys, ir turi sistemą, kuri sugeba paruošti daug pajėgių plaukikų. Patirties pasisėmė tikrai nemažai.
– Ar planuojate į Australiją grįžti?
– Nesakau „ne“, bet kol kas atsakyti į šį klausimą dar anksti. Kelionė į Australiją – ilga. Jei nori ten vykti, turi viską planuoti ne savaitei ar dviem į priekį, o mažiausiai mėnesiui. Stovykla ilga, bet sugrįžti norėčiau.
Visada yra daug maloniau dalyvauti varžybose, kai gali kovoti su pačiais pajėgiausiais sportininkais.
– Australijoje save išbandėte ir 1500 m distancijoje. Kam reikėjo tokio nuotolio?
– Tai buvo tik treniruočių pobūdžio plaukimas. Gavome pasiūlymą ir sutikome. Tuo metu turėjome intensyvų treniruočių periodą ir nenorėjome pernelyg ilsėtis. Nusprendėme pabandyti vien dėl iššūkio, dėl smalsumo, bet to pakartoti nenorėčiau. Plaukti buvo labai sunku, buvo ne visai smagu (juokiasi).
– Viena jūsų pagrindinių konkurenčių Julija Jefimova šį kartą nestartuos. Tai gerai ar blogai?
– Visada yra daug maloniau dalyvauti varžybose, kai gali kovoti su pačiais pajėgiausiais sportininkais. Daug gerumo šiuo atveju nematau, nes viena rimta varžove bus mažiau. Aš mėgstu varžytis, man patinka, kai yra ką vytis ar kas vejasi mane. Julija ar ne Julija – aš to nesureikšminu. Bet neabejoju, kad Kopenhagoje bus ir taip pajėgių konkurenčių.
