Du pasaulio čempionato aukso medaliai ir du planetos rekordai.
Rūta Meilutytė savo pasiekimais sukėlė džiaugsmo audrą savo tėvynėje, ne menkesnę nei pastarosiomis dienomis pro Japoniją praūžęs taifūnas.
Dėl jo 26 metų kaunietė su treneriu Tadu Duškinu namo sugrįžo viena diena vėliau, nei planuota, bet tai nesumažino šypsenų tų žmonių, kurie laukė savo mylimos plaukikės Vilniaus oro uoste.
Pirmiausia – jos šeima: močiutė ir tėtis su žmona.
„Šiurpai ėjo, bet buvo taip gera žiūrėti, kaip Rūta plaukė“, – sakė plaukikės močiutė Aldona Meilutienė, auginusi Rūtą vaikystėje, o dabar pasidžiaugusi, kad viena pirmųjų suskubo pabučiuoti anūkę.
Keli draugai, Lietuvos plaukimo federacijos ir Lietuvos olimpinio komiteto vadovai bei grupelė smalsuolių irgi atvyko į oro uostą prieš vidurdienį.
Jie dar gyvai dalinosi įspūdžiais iš pasaulio plaukimo čempionato Fukuokoje, kur R.Meilutytė suspindėjo dviem aukso medaliais.
Iš pradžių ji dominuojančia persvara triumfavo 100 m krūtine finale, distanciją įveikusi per 1 min. 4,62 sek. – tai aštuntasis rezultatas per plaukimo istoriją šioje rungtyje.
Dar įspūdingiau Rūta plaukė 50 m krūtine lenktynėse, kur pusfinalyje pakartojo pasaulio rekordą (29,30 sek.), o kitą dieną jį pagerino (29,16 sek.) ir vėl dideliu pranašumu laimėjo aukso apdovanojimą.
Du titulai Fukuokoje užkėlė visą Lietuvos komandą į 13 vietą vandens sporto šakų čempionato bendroje rikiuotėje ir į 8 vietą plaukimo varžybų rikiuotėje.
Ketvirtadienį Lietuvą pasiekusi R.Meilutytė atrodė susijaudinusi, išvydusi pasiilgtus veidus, bet juokėsi ir sakė, kad ašarų tikrai nėra.
„Esu labai patenkinta. Buvo ilga kelionė, bet džiaugiuosi sugrįžusi“, – sakė plaukikė oro uoste.
– Rūta, galbūt susigulėjo mintys, kas lėmė tokį bene sėkmingiausią pasirodymą čempionate per visą karjerą?
– Ne, nesusidėliojo, dar ir nebandžiau dėlioti. Man dabar visas procesas yra ne tiek tikslo siekimas, bet noras leisti viskam įvykti. Atrodo, kad kuo labiau atsipalaiduoji, tuo labiau ir pavyksta. Tada galimybės labai labai didelės.
– Ar šios varžybos buvo tokios, kai galėjote labiausiai mėgautis plaukimu?
– Turbūt. Aš taip ir einu į varžybas ir treniruotes – ne dėl rezultatų siekimo, o galvodama apie procesą. Tikrai šįkart buvo vienos tokių varžybų, kuriomis norisi mėgautis.
– Ypač įspūdinga buvo paskutinė čempionato diena, kai pagerinote pasaulio rekordą ir laimėjote auksą. Ar kaip nors atšventėte šiuos laimėjimus?
– Pažymėti pažymėjome. Šventėme ir dar švęsime toliau. Kaip? Nežinau (šypsosi).
– Olimpinis kelialapis jau laimėtas, ar jau tvirtai apsisprendusi dėl dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?
– Aš vis dar procese dėl to, bet labiau „taip“ nei „ne“.
– Daug klausimų sporte dėl rusų ir baltarusių dalyvavimo olimpinėse varžybose. Ar tai gali paveikti jūsų sprendimą?
– Nežinau. Iš vienos pusės, norėtųsi dalyvauti ir taip neduoti jiems šanso laimėti. Iš kitos pusės, visa olimpiada netenka moralės, jei leistų jiems dalyvauti. Tada nesinori būti to dalimi.
– Nenorėtumėte, kad jie dalyvautų?
- Manau, kad būtų teisinga šiuo laikotarpiu, kai vyksta vis dar karas, kad tų šalių atletai visgi būtų ribojami, manau, kad tai būtų dalis reikalingų žingsnių tam, kad kažkada būtų taika.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius Justas Kalinauskas apie R.Meilutytės dalyvavimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse: „Už Rūtą nesinori kalbėti. Žinome jis atsidavimą sportui, kaip ji myli plaukimą, manau, kad ji pati priims sprendimus. Bet matome jos sportinę formą ir tikrai užtikrinsime pasirengimą aukščiausiu lygiu.“
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė: „Rūta yra fenomenas, nors nesu plaukimo specialistė. Bet aš moku skaičiuoti medalius ir jos laimėjimus. Aišku, svarbiausia sugrįžimas į sportą ir tai, kad ji sugrįžo į save ir džiaugiasi. Dėl jos dalyvavimo olimpinių žaidynių patikinimo nebuvo, bet tikiuosi, kad ji grįš ir kitais metais vėl mus džiugins.
- Dėl rusų dalyvavimo ir IOC pozicijos: „Kaip žinote, Rusijos olimpiniai komitetai kvietimo nėra gavę. Ukrainos sporto ministras ir olimpinio komiteto vadovas atšaukė savo įsakymą, tad Ukrainos sportininkai dabar galėtų varžytis ten, kur varžosi „neutralūs“ atletai (karą vykdančių Rusijos ir Baltarusijos sportininkai gali dalyvauti kai kurių sporto šakų varžybose pagal IOC rekomendacijas). Judame, manau, gera linkme. Ar dalyvaus rusai olimpinėse žaidynėse? Negaliu atsakyti. Sprendimas dar nepriimtas.“
