Į naujus iššūkius neriantis D.Rapšys prisiminė Tokijo problemas: „Buvo visiškas ragas“

Po Tokijo olimpinių žaidynių fiziškai, bet ne emociškai pailsėjęs Danas Rapšys neria į naujus iššūkius. FINA pasaulio taurės etapai, Europos ir pasaulio čempionatai trumpajame baseine – tokie artimiausi Lietuvos plaukimo žvaigždės planai. Prieš juos su žiniasklaida mintimis dalijęsis panevėžietis atskleidė, kad rimtų ir gilių išvadų po iššūkių Tokijuje pasidaryti nepavyko.
Danas Rapšys
Danas Rapšys / Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr.

„Varžybų labai daug šiais metais, – prieš skrydį į Vokietiją kalbėjo D.Rapšys. – Dabar pasaulio taurė Berlyne, tada Vengrija, Kazanė, Doha. Startai bus prasitestavimui. Klaidą padarėme metų pradžioje, nes nedaug startavau, nors ir šiaip varžybų daug nebuvo. Tose varžybose, kurios buvo, neplaukiau savo nuotolių. Ar tai norėdavau Lietuvos čempionate... „Nu ką, aš jau čia esu toks kietas, nebereikia plaukt, praplauksiu dėl linksmumo“. Bet tai irgi pakišo koją, nes reikia savo nuotolius išdirbti.“

Su nauju treneriu Žilvinu Ovsiuku, o ne Ina Paipaliene dirbantis panevėžietis atskleidė nevyksiantis į Europos čempionatą trumpajame baseine Kazanėje.

Kipro Štreimikio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys
Kipro Štreimikio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys

„Po paskutinio taurės etapo iki Europos čempionato lieka trys dienos, tikrai į jį nevyksime. Bus labai mažai laiko atsigauti, visą pasirengimą kelsime į pasaulio čempionatą gruodį. Po pasaulio taurių kažkiek grįšime į Lietuvą, o vėliau kelsime sparnus į aukštikalnes, ten būsime iki pat pasaulio čempionato“, – apie planus pasakojo plaukikas.

FINA varžybas pasirinkęs D.Rapšys dar visai neseniai varžėsi komercinėse ISL kovose, bet dabar vėl grįš į tarptautinės plaukimo federacijos varžybas.

„Iš pradžių galvojau, kur važiuoti, pakalbėjau su komandos „Energy Standart“ vyriausiuoju treneriu ir jis pasakė, kad, jei dalyvausiu ir ISL, ir pasaulio taurėje, bus labai sunku, nes dienos kirsis. Reikėtų vos ne nuplaukus vienur, kitą dieną skristi jau kitur, tada vėl atgal skristi. Kiekvieną dieną skrydžiai. Pagalvojau, kad ISL vis tiek labiau pritaikytas sprinteriams, ten plaukti labai sunku, tad pasirinkau plaukti taurėse“, – komentavo situaciją geriausias Lietuvos plaukikas.

Bet dabar jis kiek suglumęs, mat ISL pakeitė varžybų datas.

Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys
Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys

„Visas šitas mėnuo, kai vyksta pasaulio taurės, yra laisvas ISL. Jei šitą būčiau žinojęs, gal būčiau važiavęs ir ten, ir ten. Ar tai nesusikalbėjimas, ar tai FINA su ISL, kurios kažkiek kariauja“, – svarstė D.Rapšys.

Plaukikas pasakojo liksiantis prie sau įprastų 200 ir 400 metrų laisvuoju stiliumi nuotolių, nes potencialo yra, o ir greičiai dabar nėra tokie, kokie buvo anksčiau.

Tokijo olimpinėse žaidynėse 200 metrų distancijoje D.Rapšys liko aštuntas, dvigubai ilgesniame nuotolyje neprasimušė į finalą. Tada plaukikas žadėjo analizuosiantis padarytas klaidas, bet to padaryti, kaip pats pasakoja, nebuvo kaip.

Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys
Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys

„Labai sunku kažką pasakyti, nes visi išėjo atostogauti, visi norėjo atsiriboti. Kiek matau, visi buvo tiek pavargę, kad niekas nieko nebenorėjo. Nei masažistė nenori su mumis būt. Daug kam atrodo, kad keliauji, kažkur kitur būni ir viskas faina. Bet tai yra juodas darbas, nes tu visą laiką judi, nematai namų, sėdi ir sėdi tame pačiame kambaryje, o tada pumpuoji po penkias valandas kiekvieną žmogų.

Visi tiek nieko nebenorėjo, visi išsiskirstė, aš toks vienas lieku... Reikia rinktis jau pradėti, o visi dar nori ilsėtis. Išėjo kažkoks sudėtingas dalykas ir tokio analizavimo negalėčiau net pasidaryti, nes tam daug dalykų darė įtaką“, – šypsojosi D.Rapšys.

Vis dėlto galiausiai jis įvardijo per mažą varžybų skaičių, galbūt per vėlai pakeistą treniruočių metodiką.

Buvo visiškas ragas

„Tada dar miegas, – atsiduso D.Rapšys. – Visą laiką nemiegojau – nuo pat atvykimo į Japoniją. Visiškai nepavyko įeiti į tą ritmą, nežinau kodėl. Lyg vieną dieną geriau, kitą jau vėl negerai. Dvi su puse savaitės iki olimpinių žaidynių miegojau po 3–4 valandas naktimis. Atrodo, pamiegi pietų – vėl lyg gerai, naktį vėl neužmiegi.

Tai ėjo, ėjo, tada bandžiau prieš pat olimpiadą kelias dienas nemiegoti pietų miego, išsilaikyti. Žinot, kai pamiegi 3–4 valandas, tada visą dieną išbūt ir dar treniruotis – buvo visiškas ragas. Taip ir išeina, kad reikia išmokti labiau koncentruotis į poilsį. Azijos šalyse varžybos vyks ir kitais metais, reikia mokytis, nes, kiek esu turėjęs ten varžybų, visą laiką miegot negalėdavau. Absoliučiai.“

Neseniai D.Rapšys atostogavo Tenerifėje, tačiau teigė, kad pailsėti ir perkrauti baterijas sekėsi gana sudėtingai.

Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys
Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Danas Rapšys

„Iš tikrųjų net nepasakyčiau, kad labai įspūdingai pailsėjau, nes toks dvejopas jausmas. Kai baigi pasiruošimo ciklą, atrodo, kad viskas – norisi atsiriboti, pailsėti ir apie nieką negalvoti. Bet tu negali apie nieką negalvoti, nes turi daryti ateinančio pasiruošimo ciklo planus.

Su prezidentu Kučinsku kalbėjome, sako, kad vyks susirinkimas 12 dieną, aptarsime visų planus. Aš jam sakau, kad nieko nenoriu dabar galvoti, noriu tik pailsėti. Jis man sako, kad taip nebus, jog pailsėsiu kelias savaites, ateisiu ir: „Sveiki, noriu plaukti Klaipėdoj, Alytuj, duokit man baseiną“. Niekas neatsitiks per dieną. Šitą dalyką reikia iš anksto planuoti, federacija turi derinti.

Išeina taip, kad visą laiką esi įtampoje, nes pats nežinai, kaip bus. Dar nežinojau, ar trenerė treniruos, stengiausi pailsėti. Fiziškai kažkiek atsigavau, bet psichologiškai įtampa yra visada.“

Pasaulio taurės etapas Berlyne vyks spalio 1–3 dienomis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis