Lietuvos nusipelnęs irklavimo trenerus Algirdas Arelis, išugdęs Monrealio ir Sidnėjaus olimpinių žaidynių medalininkus Vytautą Butkų ir Birutę Šakickienę, pasaulio ir Europos čempionę Donatą Vištartaitę, negailėjo gražių žodžių tarptautinei „Gintarinių irklų“ regatai.
„Varžybos parodė, kad kai kurių valčių klasės įgulos jau artėja prie mūsų lyderių, labai pasitempė jaunimas. Sau lygių neturėjo porinę dvivietę irklavusios Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė, kurių valtis slydo labai gražiai. Ypač patiko vienvietininkės Linos Šaltytės pasirodymas, ji padarė didelę pažangą. Sportininkė treniruojasi tik vieną kartą per dieną ir puikiai, stabiliai irkluoja antrą distancijos pusę, jos rezultatas „nesėda“.
Manau kad vilnietė turi dideles galimybes iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Su šia sportininke man irgi truputį teko kartu dirbti, Lina iš pradžių bandė irkluoti porinę dvivietę su Donata Vištartaite, tačiau viena kitai netiko. Kaip sakoma, kirvis kotą turi atitikti“, – sako Algirdas Arelis.
– Ankstesniais metais mūsų irklavime dominavo pavienis irklas, o dabar jis užleido pozicijas poriniam, kaip galvojate, ar ilgam?
– Sunku pasakyti. Atėjo kita irkluotojų karta ir viskas pasikeitė. Toks bangavimas gal ir turi būti. Tačiau su pavienio irklo sportininkais, kurie tikrai nėra palikti likimo valiai, dirba treneriai, komanda stengiasi lipti iš duobės ir, manau, savo tikslą pasieks.
– Ar nepasigedote per regatą Lietuvos aštuonviečių?
– Pasigedau, ir labai. Aštuonvietė – labai graži ir prestižinė komandinė valtis. Tik prisiminkime, kokias puikias moterų ir vyrų „Žalgirio“ įgulas buvo subūrę treneriai, dabar šviesaus atminimo broliai Eugenijus ir Ričardas Vaitkevičiai.
Aštuonvietės buvo pripažintos ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Gintarinių irklų“ regatoje turėjo dalyvauti kauniečio Antano Lavicko vadovaujama merginų aštuonvietė bet treneris Trakuose kažko nesuderino ir išvažiavo atgal į Kauną.
– Ar būtų galima teigti, kad „Gintariniai irklai“ – prestižinė Lietuvos irklavimo regata, nurungianti netgi šalies čempionatą?
– Ko gero, taip. Suvažiuoja neblogos, gal ne pačio aukščiausio rango komandos. Varžybas ypač papuošia geriausių Lietuvos sportininkų dalyvavimas joje. Per Lietuvos čempionatą mūsų sportininkai rungtyniauja tik tarpusavyje, o šioje regatoje turi rimtų konkurentų.
Pajėgią vyrų porinę keturvietę atsiuntė estai, kurie tapo nugalėtojais. „Gintarinių irklų“ regatoje mėgsta dalyvauti latviai, kurie namie neturi gerų trasų. Savo laiku ši regata buvo ypač populiari, suvažiuodavo didelio meistriškumo irkluotojai, besirengdama pasaulio čempionatui, joje netgi dalyvaudavo Trakuose besitreniruojanti SSRS rinktinė.
Ypatingai stiprūs buvo ir pavienio irklo (kvapą gniauždavo moterų ir vyrų aštuonviečių lenktynės), ir porinio irklo sportininkai. Žmonės eidavo žiūrėti, kaip irkluoja mūsų legendos Antanas Bagdonavičius, Zigmas Jukna, Genovaitė Ramoškienė, Eleonora Kaminskaitė, Vytautas Butkus.
„Gintariniai irklai“ – tai savotiška irkluotojų susitikimo vieta. Susirenka ir jaunimas, ir suaugusieji, ir veteranai, kurių varžybos ypač laukiamos ir kelia daug emocijų. Mūsų veteranai rodo puikų pavyzdį jaunimui, 60-70 metų praeityje buvę garsūs sportininkai vėl visa jėga užgula irklus.
Ant kranto varžybas stebi daug praeityje garsių sportininkų. Jaunimui visada sakau: stebėkite ir mokykitės iš veteranų, kaip jie gražiai irkluoja, kokie yra dideli Lietuvos irklavimo patriotai.
Trenerių per vieną dieną, kaip ir irkluotojų, neparengsi. Reikalingas ilgas ir kruopštus darbas. Nebus trenerių, nebus ir sportininkų, – sakė A.Arelis.
– Pas mus irklavime įsigaliojo taisyklė: sportininkai išeina, o treneriai lieka... Kaip vertinate šią situaciją?
– Trenerių per vieną dieną, kaip ir irkluotojų, neparengsi. Reikalingas ilgas ir kruopštus darbas. Nebus trenerių, nebus ir sportininkų. Ir atvirkščiai: nebus sportininkų, tai kam tada treneriai reikalingi.
Tie, kurie „užsikabina“ irklavime, lieka ilgam. Kiti, silpnesni išeina. Išeina ir daug, dar nespėjusio atsiskleisti, talentingo jaunimo. Tačiau nepaisant visų bėdų, esu tos nuomonės, kad Lietuvos irklavimas gyvavo ir gyvuos.
Galvoju, kad į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes gali patekti net penkios mūsų įgulos. Be moterų ir vyrų porinių dviviečių, abiejų vienvietininkų, nereikia nurašyti ir talentingos vienvietininkės lengvasvorės Sonatos Petrikaitės.
– Ar po sveikatos problemų jau pradėjote aktyviai dirbti?
– Kol kas daugiau konsultuoju ir, kaip juokaudamas sakau, „treniruoju“ Lietuvos moterų porinio irklo vyr. trenerį Kęstutį Keblį.
