Henrikas Žustautas visą vasarą intensyviai rengėsi pasaulio baidarių ir kanojų čempionatui, bet varžybos Kopenhagoje prasidėjo sveikatos nesklandumais, kai jo ir Vadimo Korobovo duetas startavo 500 metrų kanoja varžybose.
„Pradėjo labai stipriai spausti galvą, – 15min pasakojo 27 metų kanojininkas. – Jau po atrankos varžybų užėjo stiprūs skausmai, o mūsų medikai pradėjo ieškoti bėdų priežasčių – įtarė skrandžio ir kraujotakos problemas, davė vaistų, bet nesijaučiau itin sveikas. Pagerėjo tik iš dalies.“
Nepaisant galvos skausmų, H.Žustautas ir V.Korobovas prasimušė į 500 m finalą ir ten užėmė penktąją vietą.
Kaip šios rungties naujokams tai buvo solidus rezultatas, bet džiaugtis nebuvo kada.
„Po finalo vėl stipriai suskaudo galvą, medikai vėl davė vaistų, kurie lyg ir padėjo. Bet, aišku, iš pradžių tai išgąsdino, – sakė H.Žustautas. – Buvo nežinia, kas nutiko – juk išbandėme ir silpnesnius, ir stipresnius vaistus. Įdomu buvo ir tai, kad gulint skausmo nesijautė, bet atsistojus – vėl suskaudavo.
Pakentėjau sekmadienį, o pirmadienį kartu su komandos gydytojais nusprendėme iš oro uosto važiuoti į Santariškes.”
Tiesiai iš Danijos į Santariškių klinikas nukeliavusiam kanojininkui buvo atlikti išsamūs tyrimai.
„Nieko bloga, bet gydytojai nustatė, kad užspausti nervai, tikriausiai kaklo, – dėl to ir kyla skausmai.
Dabar antrą dieną guliu lovoje ir jaučiuosi visai gerai, tik vaikščioti dar nebandau. Geriu vaistus nuo skausmo, bet dabar svarbiausia, ko linkėjo daktaras, – daugiau poilsio“, – trečiadienį vidurdienį sakė H.Žustautas.
Iš sprinterio teko tapti stajeriu
Gulėdamas ligoninėje H.Žustautas teigė besijaučiantis ramiai, nes visos sezono kovos jau praėjo.
Dabar tinkamas metas pailsėti ir apmąstyti visą sezoną, per kurį buvo visko.
2015 metais Europos žaidynėse, o 2017 metais ir Europos čempionate aukso medalius iškovojęs 200 metrų rungtyje H.Žustautas pastaruosius kelerius metus kankinosi, kai Tarptautinė kanojų ir baidarių federacija išbraukė sprinto rungtį iš olimpinės programos.
Nors 2018 metais pasaulio čempionate iškovojo bronzą, o 2019 metais auksą 200 m rungtyje, dėl galimybės būti olimpinėse žaidynėse jam reikėjo keistis. H.Žustautas bandė irtis 1000 m rungtyje, nors tai buvo prieš atleto prigimtį – lyg Usainas Boltas būtų turėjęs iš sprinto peršokti į ilgų distancijų bėgimus.
„Kai ruošdavausi 200 m rungčiai, visas dėmesys būdavo kūno tvirtumui, sprogstamai jėgai, kuriai ugdyti buvo reikalingas darbas su dideliais svoriais sporto salėje: kūnas turėjo būti galingas, tvirtas ir raumeningas, – aiškino H.Žustautas. – O 1000 m distancijoje raumenynas turi būti minkštesnis, labiau atsipalaidavęs, bet reikia daugiau ištvermės. Yris turėjo būti ilgesnis, o ir pats darbo distancijoje laikas dramatiškai pasikeitė – nuo 40 sek. 200 m rungtyje iki 4 minučių 1000 m distancijoje.
Tai labai dideli skirtumai. Panašiai kaip ir bėgikams – jei sprinteriai būna raumeningi ir galingi, tai ilgesnių nuotolių bėgikų kūnai atrodo visai kitaip.”
Gegužę sujungus jėgas su kitu buvusiu sprinteriu V.Korobovu olimpinės atrankos varžybose Vengrijoje Lietuvos duetas finišavo penktas 1000 m lenktynėse. Į olimpines žaidynes pateko tik dvi greičiausios įgulos, tad H.Žustautui nepavyko sugrįžti į žaidynes, kuriose jis dalyvavo 2016 metais, kai Rio de Žaneire irdamasis vienviete kanoja užėmė 11 vietą 200 m distancijoje.
Nusivylęs bandymais iš sprinterio tapti stajeriu kanojų lenktynėse H.Žustautas net svarstė apie karjeros pabaigą, bet Tarptautinė kanojų ir baidarių federacija vėl pakeitė taisykles ir į olimpinę programą kitoms žaidynėms įtraukė 500 m dviviečių kanojų rungtį.
„500 metrų – viduriukas. Greita distancija, trunkanti apie 1 min. 40 sek., tad reikia mokėti pakentėti. Lengvojoje atletikoje tai būtų 400 ar 800 m bėgimas – turi būti greitas, bet kartu techniškas, stiprus, taktiškai padalyti jėgas distancijoje – tam reikalinga patirtis. Bet tai jau arčiau 200 metrų rungties“, – aiškino H.Žustautas.
Svarstė apie karjeros pabaigą
Birželio pradžioje Europos pirmenybėse H.Žustautas išbandė 500 m rungtį kartu su Ilja Davidovskiu ir užėmė devintą vietą, taip pat laimėjo porą medalių neolimpinėse rungtyse – 200 m vienviete ir 200 m dviviete kanoja su V.Korobovu.
Iš baidarininkų ir kanojininkų į Tokiją prasimušė vienintelis Mindaugas Maldonis, 200 m baidare užėmęs dešimtąją vietą.
Kanojininkai visą vasarą rengėsi pasaulio čempionatui, kur labiausiai tituluoti sprinto meistrai H.Žustautas ir V.Korobovas vėl įlipo į vieną kanoją ir startavo dabar jau olimpinėje 500 m rungtyje.
„Sunku buvo pasirengti, nes varžybos baigėsi vasaros pradžioje, o tada tris mėnesius iki pasaulio čempionato neturėjome galimybių pasitikrinti jėgas. Be to, galvojome, kad po žaidynių į pasaulio čempionatą neatvažiuos visi stipriausi, bet jie buvo Danijoje.
Tai, kad patekome į finalą ir ten užėmėme penktąją vietą, vertiname labai pozityviai.“
H.Žustautas tikisi, kad kartu su V.Korobovu keliaus iki pat Paryžiaus, kur 2024 metų olimpinės žaidynės bus svarbiausias tikslas ir motyvacija tęsiant karjerą.
„Nekalbėjome dar daug su Vadimu, bet abu esame patenkinti pastaruoju rezultatu. 1000 m distancijoje nepatekdavome į pasaulio čempionato finalą, o 500 m iškart ne tik iškopėme į finalą, bet dar ir finišavome penkti.
Aišku, gal mums dar bus progų pasivaržyti ir vienvietėse, bet, galvodami apie Paryžių, turėtume telktis į 500 m dvivietę, kuri olimpinėje programoje jau galutinai patvirtinta, – planavo H.Žustautas. – Pastaraisiais metais vis pagalvodavau, ką daryti toliau, buvo minčių baigti sportuoti, nes irtis 1000 m nesisekė.
Olimpinėje programoje kanojų rungtys keičiasi trečią ar ketvirtą kartą, bet dabar bent jau atsirado motyvacija.
Jei taisyklės nebūtų pasikeitusios, būčiau svarstęs apie karjeros pabaigą, bet dabar vėl turime galimybę ir norą kautis su stipriausiais pasaulyje.“
