Istorinis čempionatas
Šešiuose FINA vandens sporto šakų pasaulio čempionatuose nėra dalyvavęs nė vienas mūsų šalies plaukikas. Po praėjusių pirmenybių Kazanėje G.Titenis pagal šį rodiklį pavijo Vytautą Janušaitį (5 kartai), o šiemet dar kartą į istoriją įrašys savo pavardę.
Kol kas lietuviui sėkmingiausias buvo prieš aštuonerius metus Romoje vykęs planetos čempionatas. Tuomet plaukdamas 200 metrų krūtine dvidešimtmetis sensacingai iškovojo bronzos medalį.
Pasaulio čempionu tuomet tapo vengras Dánielis Gyurta, sidabru pasipuošė amerikietis Ericas Shanteau, o bronzos medaliai buvo įteikti net du, nes G.Titenis ir australas Christianas Sprengeras finale užfiksavo vienodą laiką (2:07,80).
Romoje užfiksuotas pasiekimas net ir po aštuonerių metų išlieka Lietuvos rekordu.
Kiti du (50 ir 100 metrų) Giedriui priklauso nuo 2015-ųjų pasaulio čempionato Kazanėje, bet net su nacionaliniais pasiekimais Tatarstano sostinėje lietuviui teko tenkintis 5–6 vietomis.
| Rungtis | '07 Melburnas | '09 Roma | '11 Šanchajus | '13 Barselona | '15 Kazanė |
| 50m krūtine | 28,82 (LR, 59) | 27,57 (20) | 28,14 (19) | 27,93 (29) | 27,20 (LR,5-6) |
| 100m krūtine | 1:00,92 (LR, 12) | 59,24 (6) | 1:00,25 (6) | 1:00,14 (12) | 58,96 (LR, 6) |
| 200m krūtine | 2:16,50 (32) | 2:07,80 (LR)  |
2:10,33 (6) | 2:10,17 (11) | 2:10,45 (11) |
| 50m laisvu st. | 23,97 (31) | - | - | - | - |
| Lentelėje pavaizduoti G.Titenio pasaulio čempionatuose užfiksuoti geriausi laikai ir užimtos vietos. | |||||
Žvėriškas tempas
Nors G.Titenis Vengrijos sostinėje bus vyriausias ir daugiausia šilto bei šalto matęs Lietuvos rinktinės narys, „Duna Arena“ baseine anykštėnui teks atlaikyti patį intensyviausią tempą iš visų tautiečių.
Tik G.Titenis ir R.Meilutytė Budapešte startuoti ketina trijų rungčių varžybose. Jeigu Rūtos bandymas varžytis 50 metrų laisvu stiliumi plaukime yra panašus daugiau į eksperimentą, tai G.Titenis aukščiausius tikslus kelia visose trijose distancijose.
Vengrijos sostinėje plaukimo krūtine specialistas tradiciškai varžysis 50, 100 ir 200 metrų nuotoliuose, o su Lietuvos komanda plauks dar ir 4x100 metrų kombinuotoje estafetėje. Jeigu sėkmė lydės ir G.Titeniui pavyktų prasibrauti į visų varžybų finalus, tai reikštų, kad per aštuonias dienas truksiančias plaukikų varžybas lietuvis turėtų vos vieną laisvą dieną.
Tačiau toks žvėriškas tempas G.Titenio negąsdina ir jis tikina, kad svarbiausiam metų egzaminui yra pasirengęs.
| 23 d. | 24 d. | 25 d. | 26 d. | 27 d. | 28 d. | 29 d. | 30 d. |
| 100 kr. (A) 100 kr. (P) |
100 kr. (F) | 50 kr. (A) 50 kr. (P) |
50 kr. (F) | 200 kr. (A) 200 kr. (P) |
200 kr. (F) | Estafetė (A, F) | |
| A – atranka, P – pusfinalis, F – finalas | |||||||
Naujas treneris – naujas etapas
Pačiam sportininkui šiemetinis planetos čempionatas bus kitoks, nei praėję penki. Pirmą kartą istorijoje svarbiausiam egzaminui Giedrius rengėsi ne su savo ilgamečiu treneriu Žilvinu Ovsiuku, o su 54-erių metų vokiečiu Dirku Lange.
„Noriu vėl grįžti ten, kur buvau – ant podiumo. Po nesėkmingo praėjusio sezono supratau, kad noriu vėl varžytis ir nugalėti geriausius pasaulio plaukikus krūtine. Visiškai pasitikiu aukšta trenerio kvalifikacija ir labai sėkminga programa. Jis jau įrodė, kad turi gerą ranką ruošiant geriausius plaukikus“, – naują karjeros etapą pasitiko plaukikas.
D.Lange – patyręs ryklys plaukimo pasaulyje. Specialistas vokietis yra dirbęs šešeriose olimpinėse žaidynėse (1996–2016 metais), o jo auklėtiniai yra laimėję devynis olimpinius medalius, taip pat – per 100 apdovanojimų pasaulio ir Europos pirmenybėse. Jo treniruojami plaukikai yra pagerinę 24 pasaulio ir 36 Europos rekordus.
Vokietijos plaukimo specialistas yra dirbęs arba vis dar dirba su Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Norvegijos, Airijos, Slovakijos, Šveicarijos, Belgijos, Egipto, Jungtinių Arabų Emyratų ir PAR plaukikais, o vienas garsiausių vokiečio auklėtinių – olimpinis čempionas Cameronas van der Burghas.
G.Titenis neslepia, kad tarėsi su Pietų Afrikos plaukimo legenda, priimdamas lemtingą sprendimą, ir iš C.van der Burgho apie naująjį treneris girdėjo tik geriausius atsiliepimus.
Permainos buvo būtinos
Esminiams pokyčiams G.Titenis pribrendo, kai Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse nepavyko prasibrauti nė į vieną finalą. Tuomet šešiolika pastarųjų metų kartu dirbę G.Titenis ir Ž.Ovsiukas nusprendė pasukti skirtingais keliais.
„Reikėjo kažką keisti, nes monotonijos buvo pernelyg daug, susidomėjimas sportu – kritęs“, – jausmingą išsiskyrimą prisiminė G.Titenis.
Ilgiau nei dešimtmetį anykštėnų duetas dirbo neužsikirsdamas kaip puikiai suteptas mechanizmas. Per šį laiką G.Titenis įsitvirtino pasaulio plaukimo elite bei tapo Europos ir pasaulio pirmenybių prizininku, o Ž.Ovsiukas – Lietuvos rinktinės treneriu. Tačiau 2016-ieji ir Rio abu juos privertė žvilgtelėti į planą B. O jis visuomet yra, ypač kryžkelėje.
„Jau kuris laikas virėme savose sultyse, vis tekdavo motyvuoti vienam kitą. Tokiame lygyje tu privalai nuolat vienas kitą spausti, o tai padaryti nėra lengva“, – savo buvusiam auklėtiniui antrino Ž.Ovsiukas.
Galiausiai G.Titenis paliko gimtąjį kraštą ir persikėlė į Vilnių, bet sostinėje neužsibuvo.
Supratęs, kad treniruotės per atstumą ir retos kelionės pas trenerį link geresnių rezultatų neveda, Giedrius su žmona ryžosi dar vienam kardinaliam pokyčiui – persikėlė gyventi į Austriją.
Pasaulio čempionato išvakarėse 15min interviu su G.Titeniu – apie naują karjeros etapą, gyvenimą Alpių ir ežerų papėdėje, susigrąžintą motyvaciją ir tikėjimą savo jėgomis, planetos pirmenybes bei lūkesčius jose.
– Giedriau, po birželio pabaigoje Romoje pasibaigusių prestižinių „Trofeo Settecolli“ varžybų prisipažinote, kad į Italijos sostinę vykote beveik be pasirengimo. Ar jose iškovotas bronzos medalis 100 metrų rungtyje ir geriausias asmeninis sezono rezultatas (59,69) reiškia, jog repeticija prieš planetos pirmenybes pavyko? – pradėjome pokalbį su plaukiku.
Nenoriu iš anksto prisikalbėti, bet atrodo, kad viskas eina pagal planą.
– Pasirodymu Romoje tikrai esu patenkintas. Tai buvo rimtos varžybos ir nors joms specialiai nesirengėme, bet rezultatas buvo tikrai neblogas. Negaliu sakyti, kad visiškai vykau be pasiruošimo, bet jis buvo kur kas kuklesnis už tą, kurį mes darydavome prieš šias varžybas pastaraisiais metais.
Rezultatas buvo neblogas, galbūt kiek trūko greičio, tačiau toks ir buvo mūsų tikslas. Pagrindinis uždavinys Romoje buvo plaukti greičiau nei Stokholme su kur kas mažesniu pasiruošimu. Tai pavyko įgyvendinti, tad tiek aš, tiek treneris rezultatu esame patenkinti.
– Po praėjusių metų nesėkmingai susiklosčiusios Rio olimpiados užsiminėte, kad galbūt nesugebėjote tinkamai apskaičiuoti sportinės formos piko. Jaučiate, jog šiuo metu esate geriausios formos šį sezoną?
– Kokia yra dabar forma? Sunku pasakyti, nenoriu iš anksto prisikalbėti, bet atrodo, kad viskas eina pagal planą. Šiemetiniu darbu ir pažanga esu patenkintas tiek aš, tiek treneris, o kaip seksis pasaulio čempionate, matysime. Laukti liko visai nedaug.
– Šalies plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis užsiminė, jog šiemet, skirtingai nei anksčiau, jūs turėjote tik keletą rimtų startų, todėl prognozuoti jūsų pasirodymą Budapešte yra nepaprastai sunku. Ar tikrai pasirengimas pasaulio čempionatui labai skyrėsi nuo ankstesnių metų?
– Man buvo keista girdėti, ką federacijos prezidentas pasakė, nes varžybų šiemet aš turėjau netgi daugiau nei pastaraisiais metais. Beveik kiekvieną savaitgalį kur nors varžydavausi. Taip, startai ir nebuvo labai nušviečiami žiniasklaidoje, nes jų rangas kiek mažesnis, tačiau kontrolinių repeticijų turėjau tikrai užtektinai. Jose mano laikai būdavo lygiai tokie patys, kaip ir ankstesniais metais svarbesnėse varžybose.
Kitas dalykas – aš nesu tas sportininkas, kuris visus metus visose varžybose gali demonstruoti gerus rezultatus. Man reikia kur kas labiau pasiruošti, nusiskusti kūną, nes esu ganėtinai plaukuotas žmogus, o tai baseine mane nemažai stabdo.
Nežinau, kodėl Emilis taip pasakė, bet startų ir kontrolinių varžybų šiemet turėjau tikrai nemažai.
– Šiemet pasaulio pirmenybėse jūsų varžybų grafikas bus pats intensyviausias iš visų Lietuvos sportininkų. Ar vyriausiam rinktinės nariui tai ne problema?
– Jei jau padaviau paraišką, tai kelio atgal nėra. Tikrai esu pasirengęs kautis visose trijose distancijose. Tai yra pasaulio čempionatas ir tuo viskas pasakyta. Startuoti vien tam, kad praplauktum – ne mano charakteriui. Jeigu į tokio lygio renginį važiuoju, tai kiekvieną kartą šokdamas į baseiną noriu parodyti viską, ką sugebu. O kaip seksis atlaikyti? Iki šiol problemų nebūdavo, nors nuovargį paskutinėmis dienomis iš tiesų jausdavau. Manau ir tikiuosi, kad viskas bus gerai.
Startuoti vien tam, kad praplauktum – ne mano charakteriui. Jeigu į tokio lygio renginį važiuoju, tai kiekvieną kartą šokdamas į baseiną noriu parodyti viską, ką sugebu.
– Kurioje distancijoje jūsų šansai yra geriausi?
– Niekas pernelyg nepasikeitė. Su treneriu mes daugiausia koncentruojamės į 100 metrų plaukimą. 50 metrų – man taip pat paranki distancija. Sunkiausia gali būti 200 metrų plaukime. Tai pati ilgiausia rungtis, o, be to, ji vyks paskutinėmis dienomis. Manau, jog joje bus sunkiausia, bet esu tikrai gerai pasiruošęs ir pakankamai motyvuotas pasiekti gerą rezultatą.
– Prieš dvejus metus Kazanėje plaukėte dviejuose finaluose ir užėmėte 5–6 vietas. Įmanoma šiuos rezultatus pakartoti Budapešte?
– Norėčiau tikėtis (šypsosi). Nenoriu prisikalbėti, bet jaučiuosi tikrai puikiai ir esu pasirengęs kovoti tik dėl aukščiausių vietų. Jei viskas bus gerai, turėčiau išlaikyti šias vietas.
– Naujasis „Duna Arena“ baseinas jums yra pažįstamas?
– Taip, šiemet jau spėjau jį išbandyti per kontrolines vienos dienos varžybas. Specialiai vykome į Vengriją apsižiūrėti ir pajusti aplinką, kurioje teks kovoti. Baseinas tikrai yra puikus, ganėtinai greitas. Manau jame bus užfiksuota tikrai nemažai puikių pasiekimų.
Pats miestas man taip pat yra pažįstamas, esu buvęs jame keletą kartų. Turbūt tai bus ketvirtas ar penktas sykis. Bet sportininkai to miesto pernelyg nemato. Baseinas ir viešbutis – tai yra svarbiausias ir vienintelis maršrutas.
Nei laiko juosta, nei klimatas nesudarys jokių problemų, tad Europos sportininkams tai bus privalumas.
– Jau kuris laikas gyvenate Austrijoje. Ar prireikė daug laiko, jog priprastumėte prie pasikeitusios aplinkos?
– Prie aplinkos pratintis nereikėjo. Į Austriją atvažiavau dirbti. O ar treniruojiesi tėvynėje, ar Austrijoje – nėra didelio skirtumo. Galbūt sudėtingiau buvo priprasti prie pasikeitusios metodikos, naujo trenerio. Labai svarbu buvo suprasti, ko kiekvienoje treniruotėje D.Lange iš manęs reikalavo.
Dabar jau suprantu, kad iš karto nevažiuoti treniruotis į Austriją buvo viena didžiausių mano klaidų.
Negaliu pasakyti, kad visada visu 100 proc. viską įvykdydavau, ko treneris iš manęs reikalavo – vis tiek reikia laiko, kad vienas kitą suprastum. Mano kūnas nebuvo pripratęs prie tam tikrų užduočių, reikėjo laiko prie to adaptuotis.
Sakau, kad kiekvieną dieną vis dar mokausi iš trenerio, ir manau, jog tai dar šiek tiek užtruks. Dabar jau suprantu, kad iš karto nevažiuoti treniruotis į Austriją buvo viena didžiausių mano klaidų. Supratau, kad darbas taip nevyksta, efektyviai dirbti per atstumą neįmanoma. Sportininkas kiekvieną dieną privalo būti su treneriu, kuris stebi tave, tavo reakciją į krūvius.
Dėl tų kelių Vilniuje praleistų mėnesių dabar tikrai gaila, bet džiaugiuosi, kad pastarasis pusmetis Austrijoje tikrai buvo vienas geriausių mano karjeroje. Persikelti ten buvo labai teisingas sprendimas ir džiaugiuosi, jog tam ryžausi.
Pusmetis – dar nėra labai ilgas laiko tarpas. Mes vis dar mokomės dirbti vienas su kitu, bet neabejoju, kad ateityje rezultatai bus daug daug geresni.
– Ar pati treniruočių metodika labai skiriasi nuo tos, pagal kurią dirbdavote su buvusiu treneriu Ž.Ovsiuku?
– Programa tikrai skiriasi. Panašumų, aišku, yra, bet yra ir daug dalykų, kurie kardinaliai skiriasi: tiek dirbant vandenyje, tiek šalia baseino, tiek sporto salėje.
Psichologiškai nebuvo sunku. Abu supratome, kad to reikia. Tiek Žilvinas savo gyvenime norėjo pokyčių, jų reikėjo ir man.
Dar vienas labai svarbus dalykas – šalia manęs dabar plaukia komandos draugai, kurie tikrai yra puikūs plaukimo krūtine specialistai. Taigi vos ne kiekvieną dieną tenka varžytis, o to treniruojantis Lietuvoje nebūdavo. Turiu 4–6 tikrai pajėgius komandos draugus, kurie gali plaukti bet kurių varžybų pusfinalyje, o kai kurie – ir finaluose, tad ta konkurencija verčia temptis kiekvieną dieną. Labai malonu tokioje aplinkoje dirbti.
Net jei kurią nors dieną nesijauti gerai, nenori, kad tave aplenktų. Dabar treniruotėse kur labiau stengiuosi, manau, jog darbo kokybė persikėlus į Austriją tikrai stipriai padidėjo.
– Grįžtant prie išsiskyrimo su Žilvinu - tai buvo sunkus žingsnis?
– Psichologiškai nebuvo sunku. Abu supratome, kad to reikia. Tiek Žilvinas savo gyvenime norėjo pokyčių, jų reikėjo ir man. Norėjau persikelti į Vilnių, tad kurį laiką dar galvojome dirbti kartu. Tačiau Žilvinas nusprendė save išbandyti kitame darbe (tapo Anykščių sporto centro direktoriumi – aut. past.).
Kartu su juo nusprendėme, kad Dirkas yra vienas geriausių specialistų, su kuriuo man būtų galima toliau dirbti. Aišku, nežinojome, ar jis mane priims į komandą.
Bet jau per Rio olimpiadą vykęs pokalbis davė rezultatų. Treneris norėjo, kad prisijungčiau prie jo komandos, Žilvinas šį žingsnį taip pat palaikė. Tiesa, jis iš karto sakė, kad dirbti iš Vilniaus per atstumą nėra gera idėja, ir buvęs treneris buvo teisus. Man tai suprasti prireikė pusės metų, bet dabar viskas yra gerai ir tuo džiaugiuosi.
Galbūt nerimas dėl nežinios kamuoja federacijos vadovus, specialistus ar gerbėjus, bet tikrai ne mane.
– Iš jūsų, kaip ir Rūtos Meilutytės, šalies plaukimo gerbėjai svarbiausiose varžybose laukia tik geriausių rezultatų. Ar psichologinė našta treniruojantis svetur pečius slegia dar labiau?
– O gal kaip tik dabar lengviau? Galbūt tokia situacija kaip tik yra geresnė. Galbūt nerimas dėl nežinios kamuoja federacijos vadovus, specialistus ar gerbėjus, bet tikrai ne mane. Dirbdamas toliau nuo Lietuvos kaip tik galiu labiau susikoncentruoti į savo darbą, treniruotes ir visiškai atsiriboti nuo to, kas vyksta Lietuvoje, ką ir kaip mano kiti treneriai.
Žinoma, viskas priklausys nuo rezultatų, tačiau per sezoną sportininkui netgi yra lengviau, kai jį mažiau stebi.
Prieš pasaulio čempionatą visų dėmesys gerokai padidėjęs. Nežinau, kaip seksis Budapešte, nes su D.Lange turėjome tik visavertį pusmetį, bet neabejoju, kad ilgalaikėje perspektyvoje bus tikrai viskas gerai.
– Prieš Rio olimpines žaidynes buvote prasitaręs, kad neretai pagalvodavote ir apie karjeros pabaigą. Dabar iš to, kaip kalbate, panašu, jog šiuos svarstymus pavyko nuvyti šalin...
Vėl kiekvieną dieną trokštu treniruotis, netgi grįžęs namo ir nejausdamas kūno jaučiuosi puikiai.
– Tai visiška tiesa. Lietuvoje buvo viskas nusibodę, treniruotės neteikė džiaugsmo, visuomet teko dirbti vienam. Buvo kur kas sunkiau nei dabar. Man pavyko surasti motyvacijos, nes ir treniruotėse dabar kur kas įdomiau. Vėl kiekvieną dieną trokštu treniruotis, netgi grįžęs namo ir nejausdamas kūno jaučiuosi puikiai. Vėl džiaugiuosi tuo, ką darau, ir noriu mėgautis tuo dar kuo ilgiau.
– Austrijoje jaučiatės taip pat saugiai, kaip gimtuosiuose Anykščiuose, ar vis dėlto tai yra laikina jūsų karjeros stotelė?
– Žinoma, kad tai tik vienas mano gyvenimo etapas. Norėčiau likti iki Tokijo olimpinių žaidynių. Toks yra mano planas. Tai yra stotelė ketveriems metams. Išvykdamas tai puikiai žinojau ir supratau. O po olimpinių žaidynių žiūrėsime, kas ir kaip.
