Budapešto Karmelitų vienuolyne pasaulio plaukimui vadovaujantys asmenys savaitgalį jau spaudė Viktorui Orbanui ranką.
Jie dėkojo politikui, kuris šiuo metu plaukia prieš srovę visoms kitoms Europos Sąjungos valstybėms, už darsyk Vengrijos sostinėje rengiamą pasaulio čempionatą.
Tai – vienintelis ES šalies vadovas, nepalaikantis Rusijai skirtų sankcijų.
Šį mėnesį V.Orbanas iki paskutinės akimirkos blokavo Europos Sąjungos siekį atsisakyti rusiškos naftos.
Ketvirtai kadencijai neseniai perrinkto šalies ministro pirmininko vadovaujama Vengrija, kitaip nei jos kaimynės – Lenkija, Slovakija ir Čekija – neteikia ginklų ukrainiečiams kovai su agresore ir net neleidžia kitoms valstybėms gabenti karinę techniką per vengrų žemę.
Išskaičiavimais paremtas vengrų obuoliavimas su Ukrainos miestus ir žmones sprogdinančia Rusija atrodo sunkiai suvokiamas, kaip ir tai, kokios skirtingos gali būti vienos šalies žmonių nuomonės.
R.Meilutytei įsiminė pokalbis su manikiūrininke
Rūta Meilutytė turbūt yra karščiausiai paramą Ukrainai reiškianti Lietuvos sportininkė.
Rusijos kariuomenei įkėlus letenas į svetimas žemes vasario 24 dieną, kaunietė plaukikė viena pirmųjų siuntė žinutes per socialinę erdvę pasauliui, o netrukus pasiryžo ir įsimintinam performansui.
Pirmadienio vakarą R.Meilutytė plaukia pasaulio čempionato 100 m krūtine finale, o ankstyvą pavasarį lindo į šaltą sostinės Žvėryno mikrorajono tvenkinio vandenį prie Rusijos ambasados.
Kelių menininkių sugalvotame projekte tvenkinys nusidažė kraujo spalva (ekologiniais dažais), o 25 metų plaukikės grybšniai simbolizavo Rusijos kariuomenės vykdomą genocidą ir kvietė žmones nelikti abejingiems dėl Ukrainoje vykdomo karo.
Pasaulio plaukimo čempionate R.Meilutytė turi svarbių reikalų, bet ir Budapešte jai rūpi ne tik sportas.
„Kalbėjau su moterimi, kuri atliko man manikiūrą, – 15min pasakojo R.Meilutytė. – Ji pati labai „prieš“ Orbano poziciją blokuoti sankcijas Rusijai.
Tačiau moteris taip pat pasakojo, kad dauguma vengrų palaikė tokį sprendimą, nes yra papirkti Orbano finansinių pažadų, be to, šalyje yra daug komunistų. Tačiau jie nežino, kodėl. Galbūt dėl kvailumo – pasakė ji.“
Suprasti akimirksniu
- Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte varžosi 7 mūsų šalies plaukikai. Du jų startuoja pirmadienį vakare:
- 19 val. 34 min. Andrius Šidlauskas - 50 m krūtine pusfinalyje
- 20 val. 48 min. Rūta Meilutytė – 100 m krūtine finale
Restorano šeimininkė: rusai – geri, ukrainiečiai – blogi
Norint įsitikinti, kaip skiriasi nuomonės 1,7 mln. žmonių skaičiuojančioje Vengrijos sostinėje, nebūtina keliauti toli.
Kitoje gatvės pusėje viešbučio, kuriame pasaulio čempionato metu gyvena 15min žurnalistas, yra aukštas namas, pro kurio duris pirmajame aukšte kvepia naminiu maistu.
Iškaba skelbia, kad tai yra kone šimtą metų skaičiuojantis restoranas, bet patiekalai pigūs, languotomis staltiesėmis papuošta aplinka – kukli, tad per daug nesuklysi pavadindamas šią vietą užeiga ir valgykla.
Šeimos restoranui (ar valgyklai) vadovaujanti moteris nepritaria karui. Tačiau ji teigė suprantanti, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą.
Moteris mini Užkarpatę – su Vengrija besiribojantį Ukrainos regioną, kuriame nuo senų laikų po įvairių užkariavimų, valstybių perbraižymų nutūpė apie 150 tūkst. vengrų.
Nors išsivadavusi iš sovietinės priespaudos Vengrija buvo viena pirmųjų šalių, pripažinusių Ukrainą prieš tris dešimtmečius, dabar, restorano šeimininkės teigimu, Vakarų Ukrainoje vengrai kenčia, verčiami mokytis ukrainiečių kalbos ir negalintys Ukrainos universitetuose studijuoti savąja.
Anot moters, ir Rytų Ukrainoje tokių pačių problemų patyrė ten gyvenantys rusakalbiai.
Ukraina, daug metų girdėjusi Rusijos grasinimus, yra priėmusi įstatymą, kuriuo įpareigoja valstybinėse mokyklose daugiau pamokų dėstyti ukrainiečių kalba. Nors įstatymu buvo siekta suvaldyti rusų kalbos vartojimą, tai nepatiko ir vengrų bendruomenei, kuri vis dar mokėsi ir meldėsi bažnyčiose vengriškai.
Ar tai priežastis įsibrauti į kitos šalies teritoriją ir ten pradėti karą?
„Įsivaizduokite, kad Vengrija yra katinas, kurį ukrainiečiai vis tampo už ūsų. O Rusija yra tigras“, – atsakė šeimininkė.
Restorano vadovė nemeilę ukrainiečiams remia ir savo patirtimi.
Jos valgykla yra miesto centre, o Budapeštas yra viena labiausiai lankomų Europos sostinių, tad ir moteris sulaukia svečių iš įvairių šalių.
„Rusai yra geri turistai, o ukrainiečiai – blogi“, – pareiškė ji ir papasakojo porą istorijų, kaip restoraną aplankę keli ukrainiečiai valgė iš tos pačios lėkštės, o kiti ir pilnoje užeigoje čiupo kėdes neatsiklausę.
Ši moteris yra šimtaprocentinė V.Orbano rinkėja.
„Mums patinka Orbanas“, – tvirtino ji.
Autokratinis Vengrijos lyderis negailėjo lėšų skurdžiam Ukrainos regionui Užkarpatėje, finansavęs etninių vengrų mokyklas, bažnyčias, laikraščių leidimą ir taip užsitikrinęs papildomų balsų rinkimuose, kuriuos pavasarį laimėjo ketvirtą kartą.
Iki V.Orbano atėjimo į valdžią skundų iš Ukrainoje gyvenančių vengrų nesigirdėjo, bet dabar jau ir jie pakluso iš Vengrijos valdžiai priklausomų valstybinių kanalų skleidžiamoms abejonėms dėl Rusijos tikslų Ukrainos žemėse.
Valdančiųjų „Fidesz“ partija su V.Orbanu priešakyje pasirinkusi populistinę taktiką, kuria mėgsta dėl šalies bėdų kaltinti Briuselį, Sorosą, leftistus ir gėjus, o patys girtis gerėjančiu gyvenimu Vengrijoje.
Tuo tikinti restorano vadovė tikino, jog dirbantiems gyvenimas Vengrijoje yra geras, nors minimalus uždarbis ir nėra svaiginantis – jos teigimu, 173 tūkst. forintų (432 eurai) per mėnesį.
Vidutinis atlyginimas siekia maždaug 493 tūkst. forintų (apie 1,2 tūkst. eurų), o kainos maisto prekių parduotuvėje iš tiesų atrodo mažesnės nei Lietuvoje, lyginant tą patį prekybos tinklą.
Grasinimais blokuoti ES sankcijas Rusijos energijos importui sau palankias išsiderėjęs V.Orbanas ir toliau pumpuoja naftą „Družba“ vamzdynais iš karą pradėjusios šalies.
Pasmerkęs rusų invaziją, bet bandydamas išlaviruoti priešpriešą su V.Putinu, Vengrijos premjeras rodo savo gyventojams žemas degalų kainas – 490 forintų (1,2 euro) už litrą benzino ir tiek pat dyzelino.
Bet ar viską lemia pinigai? Kitoje restorano gatvės pusėje yra kita nuomonė.
Vengrui liūdna dėl savo šalies
Viešbučio, kuriame apsistojau per plaukimo čempionatą, administratorius ant riešo užsirišęs dvi apyrankes – vieną geltoną, o kitą mėlyną.
„Slava Ukraini“, – su juo pasisveikina praeidamas vienas viešbučio svečių, bet administratorius šypteli.
Iš tiesų apyrankes jis jau daug metų ryši dėl dviejų savo sūnų. Vienam skirta geltona, kitam – mėlyna juostelė, o spalvų derinys netikėtai tapo aktualus pastaraisiais mėnesiais.
„Tačiau šiaip aš visiškai palaikau Ukrainą“, – greitai pridūrė viešbučio administratorius.
Jis teigė, kad jo šalyje simpatijos Ukrainai yra pasidalinusios 50 prieš 50 santykiu. „Ir tai yra didelė gėda“, – pabrėžė vyras, bandęs paaiškinti savo požiūrį.
Jis priminė Vengrijos istoriją, tiksliau, jos pilkąjį laikotarpį po Antrojo pasaulio karo, kai Rusijos kariuomenė okupavo šalį ir Vengrija patyrė panašius skaudžius sovietų nusikaltimus kaip ir Lietuva: apie 350 tūkst. intelektualų ir valstybės pareigūnų buvo įkalinti ir ištremti 1948–1956 metais. Iš viso 600 tūkst. vengrų buvo deportuoti į sovietinius konclagerius, kur bent 200 tūkst. mirė.
Nors per 1956 metais kilusią revoliuciją vengrai buvo išstūmę sovietus iš Budapešto, daugiau nei 150 tūkst. karių ir 2,5 tūkst. tankų iš SSRS buvo atsiųsta į Vengriją, kur per pasipriešinimą žuvo apie 20 tūkst. vengrų, o dar tiek pat buvo įkalinti dėl politinių motyvų.
Socialistinis režimas įsigalėjo Vengrijoje, likusioje po Maskvos sparnu, bet sugebėjusioje įgyti ekonominės erdvės ir tapti viena liberaliausių centrinės Europos šalių per komunizmo erą, kurią galiausiai 1989 metais pakeitė demokratija.
„Daug mūsų užaugo sovietinėje įtakoje, o jūs žinote geriau nei mes, kas tai yra“, – sakė administratorius.
Jam 54 metai, tad jis matė sovietinio valdymo principus ir, kas jam labiausiai nepatinka, tokią pat propaganda paremtą politiką regi ir dabar savo šalyje.
Jis tikino nemanantis, o žinantis, kad V.Orbanui palankių rinkimų balsais buvo manipuliuojama.
Visa žiniasklaida atsidūrusi valdžios kontrolėje ir pastaruoju metu šalyje viskas piešiama tik baltomis spalvomis, joje neįmanoma išgirsti kritikos.
„Tai labai pavojinga, – įsitikinęs viešbučio darbuotojas. – Savo sūnums nuolat pabrėžiu, kad jie privalo mąstyti savo galva, nes tai yra vienintelis kelias.
Tačiau dėl bendros padėties šalyje man labai liūdna. Vengrijos laukia niūri ateitis.“
Vyro viltys yra abu sūnūs, kuriuos jis ugdo taip, kad mokėtų pasitelkti kritinį mąstymą ir nevertintų visko tik per pinigų prizmę, o tvirtai laikytųsi savo vertybių.
Sportas – svarbi įvaizdžio dalis
Nepaisant V.Orbano, kurį Vengrijos opozicijos atstovai yra pavadinę „V.Putino lėle“ ir „mažuoju Putinu“, Rusijos prezidentui rodomo palankumo, pasaulio plaukimo čempionate nėra Rusijos ir Baltarusijos plaukikų.
Karo pradžioje Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) buvo nusprendusi, jog šalių agresorių atstovai galės varžytis po neutralia vėliava.
Tačiau Vokietijos ir Šveicarijos plaukimo atstovai pagrasino pasaulio čempionato boikotu, todėl FINA teko sugriežtinti poziciją ir neleisti Rusijos bei Baltarusijos plaukikų į pirmenybes.
Birželio 17–liepos 3 dienomis Budapešte vykstantis vandens sporto šakų pasaulio čempionatas turėtų pakelti Vengrijos prestižą, kuriame sportas atlieka svarbų vaidmenį.
Net angliškai nekalbantis taksi vairuotojas nušvito šypsena iki ausų, kai išgirdo priminimą apie rezultatą 4:0, nes būtent taip netikėtai praėjusią savaitę baigėsi Tautų lygos mačas tarp Vengrijos ir Anglijos futbolo rinktinių.
Iki šlovingų Ferenco Puškašo auksinės kartos laikų 1950-aisiais šių laikų vengrų futbolui dar toli, bet jie turi savo žvaigždžių kitose sporto šakose, kaip fechtavimas, lengvoji atletika, stalo tenisas, sunkumų kilnojimas, irklavimas.
Taip pat ir plaukimas, kuriame laukiama medalių iš peteliške ir nugara plaukiančio Kristofo Milako, o galbūt ir universaliosios veteranės Katinkos Hosszu.
33 metų vengrė yra laimėjusi net 96 medalius olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos pasaulio pirmenybėse, skaičiuojant visus startus ir 50 metrų, ir 25 metrų baseinų varžybose.
Dėl gebėjimų plaukti per varžybas itin daug rungčių „Geležine ledi“ praminta plaukikė svajoja papildyti medalių kolekciją iki 100, bet kompleksu plaukiančios atletės greitis vandenyje po truputį gęsta – sekmadienį 200 m kompleksiniu plaukimu rungtyje ji buvo septinta.
Užtat Vengrija skaičiuoja net 55 olimpinio dydžio baseinus (50 metrų ilgio) savo šalyje. Palyginimui, Lietuva laukia šeštojo olimpinio baseino ir pirmojo Vilniuje, kai žiemą atsidarys naujasis Lazdynų vandens sporto šakų kompleksas.
Antrą kartą per pastaruosius penkerius metus pasaulio plaukimo čempionatą rengianti Vengrija dar didesnio renginio laukia kitąmet, kai vyks pasaulio lengvosios atletikos čempionatas.
O dabar visas dėmesys į plaukimo baseiną, iš kurio Rūta Meilutytė dar ketina pasiųsti žinutę šeimininkams, jei tik pasitaikys proga.
„Dar nebuvo progų, bet jei pasitaikys, tai būtinai, – sakė Lietuvos plaukikė. – Jei kalbėsiu apie tai su Vengrijos žurnalistais, paraginsiu aktyviau pažvelgti į Ukrainoje vykstantį karą.“
