Stokholmo baseine R.Meilutytė iriasi neįprastai lėtai, net ir žinant, kad plaukikė su naujuoju treneriu Pauliumi Andrijausku bando naujas taktikas ir startuoja sau mažiau įprastose rungtyse.
Plaukikė, kuriai praėjusį mėnesį suėjo 20 metų, komercinėse varžybose Švedijoje šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį startavo keturiose rungtyse ir visose liko už finalo borto.
Buvo puiku pamatyti, kaip mano kūnas jaučiasi ir reaguoja į ilgiausiai iki šiol rengtą stovyklą aukštikalnėse
„Pastarosios varžybų dienos Stokholme buvo tikrai įdomios! Buvo puiku pamatyti, kaip mano kūnas jaučiasi ir reaguoja į ilgiausiai iki šiol rengtą stovyklą aukštikalnėse, – pirmadienį socialiniame tinkle savo gerbėjus ramino R.Meilutytė. – Džiaugiamės gavę vertingos informacijos ir patirties! Noriu padėkoti už palaikymą, o aš laukiu progos tęsti darbą ir pasirengimą pasaulio čempionatui!“
Jei tai yra vertinga informacija, ji turi savo kainą – tokių prastų rezultatų R.Meilutytė nebuvo patyrusi nuo tada, kai išnėrė suaugusiųjų varžybose 2012 metų pradžioje.
Sprinterei neparankioje 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje Stokholme ji finišavo 22-a, distanciją įveikusi per 2 min. 7,03 sek., nors dar kovo pradžioje Lietuvos pirmenybėse Kaune tą patį nuotolį plaukė beveik 4 sek. greičiau.
50 m peteliške Rūta Stokholme liko 45-a, nuplaukusi per 29,4 sek. – peteliške R.Meilutytė per varžybas plaukia itin retai, bet jai priklausantis Lietuvos rekordas, pasiektas 2013 metais, yra daugiau nei dviem sekundėmis geresnis.
Antrąją varžybų Švedijoje dieną R.Meilutytė pasirodė ir savo stipriausioje rungtyje – 50 m krūtine, bet ir ten ištiko nesėkmė. Ji finišavo vienuolikta, net nepatekusi į finalą, nes rezultatas buvo 32,45 sek. – toli ne tik iki jos pačios pasaulio rekordo (29,48 sek.), bet iki prieš mėnesį parodyto rezultato Kaune (30,73 sek.).
Pirmadienį R.Meilutytė startavo 50 m laisvuoju stiliumi – ši rungtis karjeros pradžioje dažnai rikiavosi po plaukimų krūtine pagal stiprumą, bet Stokholme ji vėl nebuvo greita – 26,51 sek., nors Kaune plaukė per 25,98 sek.
Nagrinėdamas šiuos rezultatus V.Janušaitis iškart priminė, koks buvo R.Meilutytės kelias į Stokholmą – ji ten atkeliavo penktadienį, tiesiai iš aukštikalnių stovyklos Kolorado Springse (JAV), per Denverį ir Miuncheną.
„Aš turiu vieną paaiškinimą dėl R.Meilutytės, – komentavo V.Janušaitis. – Nusileisti iš kalnų, pakeisti žemynus ir laiko juostas, o tada iškart startuoti varžybose – man protu nesuvokiama, kodėl taip buvo pasielgta.
Ji negali paplaukti ir tai rodo rezultatai. Adaptacijai reikia bent trijų dienų. Kalnų abėcėlė byloja, kaip reikia elgtis sportininkui, o šiuo atveju net sunku žiūrėti, kaip ji atrodo“.
V.Janušaitis pats ne kartą yra dalyvavęs stovyklose užsienyje aukštikalnėse.
Praėjusį dešimtmetį devynis medalius Europos plaukimo čempionatuose iškovojęs plaukikas pamena, kad ir jam teko skristi iš Kolorado Springso į Lietuvą, iš ten iškart keliauti į varžybas Barselonoje, o iš ten – į varžybas Prancūzijoje.
„Po 3-4 dienų buvo sunku, o kitose varžybose – praėjus savaitei nuo stovyklos Kolorade – jau mušiau Lietuvos rekordus, – pasakojo V.Janušaitis. – Kiekvienas asmeniškai turėtų žinoti, kada pradeda gerai jaustis po treniruočių aukštikalnėse.
Vienas stipriai plaukia po kelių dienų, kitam reikia savaitės ar daugiau. Aš manau, kad Rūtai pirmiausia reikėjo aklimatizuotis grįžus į Europą. Šiuo atveju taip nebuvo – ji nuvyko tiesiai į varžybas. Jai yra sunku po tokios varginančios kelionės“.
1,6 km virš jūros lygio esančiame Kolorado Springse R.Meilutytė su treneriu P.Andrijausku praleido keturias savaites.
Ten esančiame JAV olimpiniame sporto centre dirba iš Kauno kilęs sporto mokslininkas Genadijus Sokolovas, kuris patarė R.Meilutytei šiek tiek pakeisti plaukimo krūtine techniką ir sureguliuoti pasirengimą ilgam sezonui.
G.Sokolovo teigimu, pratybų aukštikalnėse esmė – pakelti aerobinį darbingumą tam, kad būtų pakloti ištvermės pamatai ilgam sezonui.
„Kalnuose gali jaustis gerai, bet po keliolikos ar daugiau valandų skrydžių, laiko skirtumo, susimaišo diena ir naktis. Kūnas neklauso, – iš savo patirties kalbėjo V.Janušaitis. – Gali nejausti savęs, nejausti, plauki greitai ar lėtai. Pratybos kalnuose turi savo niuansus“.
Iš visos Lietuvos plaukimo rinktinės tik R.Meilutytė pastarąjį mėnesį praleido Jungtinėse Valstijose. Kiti komandos lyderiai treniravosi Europoje.
Kūnas neklauso. Gali nejausti savęs, nejausti, plauki greitai ar lėtai.
Ispanijoje Siera Nevados aukštikalnėse dirbęs Danas Rapšys jau laimėjo dvi rungtis, o 200 m laisvuoju stiliumi tai padarė pasiekęs Lietuvos rekordą.
Iš Austrijos į Švediją atvykęs Giedrius Titenis irgi jau pasipuošė aukso medaliu Švedijoje.
„Ilgo vandens (varžybos 50 metrų baseine) dar tik prasideda. Kiek stebiu, Danas Rapšys visada žiemą ir pavasarį rodo gerus rezultatus. Giedrius Titenis irgi atrodo labai neblogai, atsižvelgiant, kad jis šiemet treniruojasi pas kitą trenerį Austrijoje“, – analizavo V.Janušaitis.
Skirtumas tarp R.Meilutytės ir kitų plaukikų rezultatų kreivės akivaizdus, nors visi keturi lietuviai – D.Rapšys, Andrius Šidlauskas, Deividas Margevičius ir Beatričė Kanapienytė į Stokholmą atvyko tiesiai iš aukštikalnių Andalūzijoje.
„Šiuo metu vyksta didelės apimties darbai. Galbūt toks turėtų būti efektas – nusileisti į duobę, kad pasiekus dugną vėl galima būtų atsispirti, – svarstė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis. – Tačiau reikia plačiau analizuoti ir žiūrėti, ar nebuvo padaryta kokių klaidų“.
Pats buvęs plaukikas E.Vaitkaitis mano, kad Rūtos bandymai koreguoti plaukimo krūtine techniką neturėjo reikšmės, nes prasti rezultatai ir plaukiant kitais būdais. Ir aklimatizacija po ilgo skrydžio vargu, ar galėjo taip ženkliai sulėtinti plaukikės judesius.
„50 metrų krūtine ji turėtų plaukti per 30 sek. su trupučiu net ir pakelta viduryje nakties“, – rezultato 32,45 sek. niekaip paaiškinti E.Vaitkaitis.
Jis mano, kad kiti startai (R.Meilutytė antradienį Stokholme plauks ir 100 m krūtine) bei detalesnė analizė turėtų pateikti daugiau atsakymų. E.Vaitkaičio teigimu, yra paskaičiuota, jog geriausios savijautos pikas po stovyklos aukštikalnėse įprastai ateina po 21 dienos, tad eksperimentai dar tęsis.
„Viskas bus labiau aišku per pasaulio čempionatą (liepą Budapešte). Dabar kažkiek neramu, bet panikos nėra, – teigė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas. – Neverta keisti žirgų viduryje brastos.
Kiekvienas toks startas gali būti naudingas, kaip pamoka. Mums 2017-ieji yra bandymų metai, varžybos Stokholme nėra pačios svarbiausios, bet pasitarnaus kaip gera pamoka“.
