Patarimų klausė plaukimo legendos
56-metų iš to paties Kauno kilęs plaukimo specialistas ne veltui yra vadinamas šios grakščios sporto šakos guru.
Su JAV plaukikais ir penkiakovininkais dirbantis mokslininkas yra sukūręs unikalią programą, kurios esmė yra tokia: plaukikas baseine filmuojamas iš įvairių kampų, o paskui sulėtintame vaizdo įraše mato ne tik savo plaukimo techniką, bet ir kiekvieno judesio rodiklius – greitį ir jėgą.
Lietuvio įkurtos „Global Sport Technology“ kompanijos vardą žino visas plaukimo pasaulis. Kolorado Springse G.Sokolovas darbuojasi nuo 2000-ųjų, kai pradėjo vadovauti JAV plaukimo federacijos fiziologijos ir sporto mokslo departamentui.
Beveik dešimtmetį G.Sokolovas dirbo su ryškiausiomis planetos žvaigždėmis, o kauniečio patarimų klausę JAV plaukikai Michaelas Phelpsas ir Ryanas Lochte ryškiai dominavo pasaulio plaukimo viršūnėje.
Vėliau specialistas atsisveikino su Jungtinių Valstijų komanda, bet nuo plaukimo nenutolo.
G.Sokolovas jau dešimt metų dirba JAV olimpiniame centre ir toliau vysto savo programą, tad nei vienas svarbesnis planetos plaukimo renginys be kauniečio su kamera neįsivaizduojamas.
Budapešte vykstantis 17-asis FINA pasaulio vandens sporto šakų čempionatas – ne išimtis. 15min „Duna“ arenoje susitiko su G.Sokolovu ir pasikalbėjo apie visus maloniai nustebinusį Rūtos Meilutytės atgimimą bei kitų lietuvių perspektyvas.
Lauktas vizitas
Šių metų kovą tituluočiausia šalies sportininkė galiausiai ryžosi pirmą kartą atvykti į Kolorado Springsą ir išbandyti tai, ko treniruojantis su Jonu Ruddu dar nebuvo dariusi.
Kiek didesniame nei jos gimtasis Kaunas JAV mieste, R.Meilutytė liejo prakaitą neatsitiktinai. 1978 metais čia buvo įkurtas pirmasis iš trijų JAV olimpinių sporto centrų. Čia dabar dirba G.Sokolovas, čia jis atvykti pakvietė ir savo kraštietę bei jos naująjį trenerį Paulių Andrijauską.
Tiesa, kvietimo atvykti į aukštikalnes Lietuvos „auksinė žuvelė“ buvo sulaukusi ir anksčiau, bet tuometinis sportininkės treneris J.Ruddas G.Sokolovo paslaugų mandagiai atsisakė.
Vis dėlto Rio de Žaneiro žaidynės parodė, kad lietuvės rezultatų kreivė ne kyla, o leidžiasi, tad buvo nuspręsta ieškoti permainų. Dvidešimtmetė atletė galiausiai persikraustė arčiau namų, išsiskyrė su J.Ruddu, o pavasarį aplankė ir vaizdingas JAV aukštikalnes.
– Kelintasis jums šis pasaulio čempionatas? – Budapešto „Duna“ arenoje pradėjome pokalbį su G.Sokolovu.
– Oi, net sunku suskaičiuoti. Jei skaičiuosime ilgo ir trumpo baseinų čempionatus, tai išvis skaičius bus didelis. Nuo 2000-ųjų metų buvau visose planetos pirmenybėse, išskyrus vienas – 2009-aisiais Romoje. Tai reikštų, kad šis FINA vandens sporto šakų čempionatas man jau aštuntasis (šypsosi).
– Lietuvos plaukimo mėgėjus labiausiai domina Rūtos startai. Ar jus, kaip šios sporto šakos specialistą, nustebino, jog sportininkė po pusmečio atostogų per tokį trumpą laiką vėl sugebėjo susigrąžinti formą ir rezultatus, kuriuos demonstravo savo karjeros pike 2013-aisiais?
Sutikęs Vengrijoje Paulių net ir pasakiau jam: „Tu geresnis treneris nei Jonas Ruddas“
– Aš tikėjausi, kad ji šiame čempionate plauks greitai ir stipriai. Jie su Pauliumi buvo atskridę pas mane kovo mėnesį į Kolorado Springsą. Mes apsitarėm, kaip ir kuria kryptimi reikėtų judėti toliau. Iš pradžių jiems sekėsi nekaip. Varžybose Lietuvoje ir kitur rezultatai nebuvo geri, tačiau, matyt, jie ir neforsavo pasirengimo.
Nesakyčiau, kad nustebau Budapešte Rūtą vėl pamatęs tokią konkurencingą, tačiau tikrai labai džiaugiuosi tiek dėl jos, tiek dėl trenerio. Šie rezultatai yra netgi geresni nei 2016-aisiais.
Sutikęs čia, Vengrijoje, Paulių net ir pasakiau jam: „Tu geresnis treneris nei Jonas Ruddas. Jonas kritikavo sportininkės apsisprendimą, o tu sugebėjai paruošti Rūtą netgi geriau nei jis“ (šypsosi).
– Kokią pagrindinę priežastį įžvelgiate jūs, kad R.Meilutytė po pusmečio treniruočių dabar plaukia greičiau nei tai darė 2015 ir 2016-aisiais aktyviai sportuodama?
– Visiems reikia pailsėti psichologiškai. Ypač tokio aukšto meistriškumo sportininkams. Plaukikai baseiną kiekvieną dieną mato po kelis kartus, daug treniruojasi. Tie patys veidai, tie patys treneriai. Tai vargina. Kiekvienam tokio lygio sportininkui reikia pertraukos, organizmas turi atsistatyti taip pat. Labai svarbu pakeisti aplinką ir Rūta tai padarė.
O svarbiausia – plaukimo stilius. Jis dabar labai skiriasi ir yra geresnis, nei buvo pernai.
Dažnai sportininkai išvis kuriam laikui pakeičia treniruočių pobūdį. Plaukikai neretai pradeda irklavimo treniruotes ar mina dviratį. Jie taip sportuoja pusę metų, bet sportuoja kitaip. Tai labai padeda psichologiškai atsistatyti ir vėl pasiruošti svarbiausiam darbui.
Šia prasme Rūta ir treneris atliko tikrai solidų darbą. Kaip minėjau, iš pradžių sportininkė neplaukė greitai, bet taip ir neturėjo būt, nes buvo kitų užduočių. Į programą buvo įtraukta naujų nuotolių, tarkim 200 metrų, ko sportininkė anksčiau nebuvo dariusi. Jose R.Meilutytė gerino savo asmeninius rezultatus. Tai yra labai gerai. Visa tai padeda.
O svarbiausia – plaukimo stilius. Jis dabar labai skiriasi ir yra geresnis, nei buvo pernai. Dar pernai ji plaukdavo labai dideliu tempu. Po testų Kolorado Springse akivaizdžiai matėsi, kas Rūta akivaizdžiai nesuspėja kojomis pabaigti smūgio, o jau rankomis atlieka naują judesį. Reiškia ji beveik nepasinaudoja smūgiu, kuris akivaizdžiai pridėtų greičio.
Tai dabar akivaizdžiai matosi. Čia Budapešte Rūta plaukė kur kas solidžiau ir užtikrinčiau nei 2016-aisiais.
– Trenerio P.Andrijausko teigimu, dabar R.Meilutytė treniruotėse kur kas daugiau laiko praleidžia vandenyje ir mažiau sporto salėje. Teisingu keliu einama?
Rūta – fiziškai nepaprastai stipri mergaitė. Palaikyti tvirtumą visada reikia, bet pagrindinis uždavinys buvo pataisyti jos plaukimo techniką.
– Rūta – fiziškai nepaprastai stipri mergaitė. Palaikyti tvirtumą visada reikia, bet pagrindinis uždavinys buvo pataisyti jos plaukimo techniką. Galingumas – nepaprastai didelis, juo pasinaudojama labai gerai, bet plaukimas krūtine yra nepaprastai jautrus plaukimo būdas. Dažnai gaunasi, kad sportininkas išeikvoja daugiau energijos, bet plaukia kur kas lėčiau.
– Kokį įspūdį jums palieka naujasis plaukikės treneris P.Andrijauskas?
– Kiek pastebėjau, Paulius yra nepaprastai imlus, susikoncentravęs, nesiblaško, daro tai, ką reikia padaryti. Visada yra labai svarbu turėti planą ir jo laikytis, o tada žiūrėti – veikia jis, ar ne.
Tiek su juo, tiek su Rūta suplanavome susitikimą ir čia, Budapešte. Pasitarsime, ką ir kaip būtų galima toliau daryti ir kuria linkme dirbti.
– Rūta dabar vis dažniau bando įvairias distancijas plaukti ir laisvu stiliumi, nors pastaraisiais metais su J.Ruddu beveik išvien koncentravosi tik į plaukimą krūtine. Ar įmanoma po tokios pertraukos sportininkei tapti konkurencingai svarbiausiose planetos varžybose dar ir šiuo būdu?
– Viskas įmanoma. Netgi sakyčiau, kad Rūtai reikia bandyti plaukti ir kitaip. Galbūt rečiau, bet plaukiant kitais būdais pagerėja vandens pojūtis. Plaukimo krūtine technikai tai taip pat prideda pliusų. Reikėtų dažniau paplaukti laisvu stiliumi, kartais peteliške. Galbūt tik nugara nebūtų prasmės. Plaukdama kitais būdais, ji geriau jausis ir plaukdama krūtine. Tuo neabejoju.
Žiūrint į jos galingumą startuojant, reakcijos laiką ir tai, kaip ji pradeda distanciją... Manau, jog galime tikėtis medalio.
– Čia, Budapešte, R.Meilutytei dar teks plaukti 50 metrų distanciją. P.Andrijausko teigimu, šiuo metu sportininkei netgi 200 metrų plaukti yra kiek lengviau nei šį nuotolį. Ko galima tikėtis?
– Gali būti, kad šiuose žodžiuose yra tiesos, čia jau treneris geriau žino. Bet kita vertus yra dalykai, kurių iš Rūtos neatimsi. Žiūrint į jos galingumą startuojant, reakcijos laiką ir tai, kaip ji pradeda distanciją... Manau, jog galime tikėtis medalio.
– Šis čempionatas jau parodė, kad Rūta yra visai arti prizininkų pakylos. Ko dabar labiausiai trūksta sportininkei, jog plauktų taip pat greitai, kaip Lilly King ar Julija Jefimova?
– Manyčiau, kad šiuo metu Rūtai labiausiai trūksta ypač pajėgių treniruočių partnerių. Ji dabar dirba viena, o tokiomis aplinkybėmis pasiekti tokį rezultatą, koks buvo parodytas Budapešte – nuostabus pasiekimas.
Įsivaizduoju, kas būtų, jei ji treniruotėse dirbtų su dviem, kad ir su viena stipria partnere. Būtų žymiai geriau.
Galvojame, kad gal mums ir pavyks suorganizuoti bendras stovyklas Jungtinėse Valstijose, kur Rūta galėtų atvykti kartu su P.Andrijausku. Kokiame nors stipriame klube prisijungtų amerikiečių plaukikai – tai būtų neįkainuojama ir labai naudinga patirtis.
Tuomet kiekviena treniruotė būtų nepaprastai svarbi. Tai ypač svarbu antroje sezono dalyje, kai reikia pasirengti varžyboms, pradėti plaukti aukštesniais greičiais.
– Rūtai išsiskyrus su treneriu J.Ruddu ne kartą sakėte, kad Jungtinės Valstijos – geriausia tolimesnė karjeros stotelė. Iš to, kaip kalbate dabar, reikėtų suprasti, kad vis dar manote taip pat...
Dabar mestis pas kitą trenerį sportininkei tikrai nebūtų naudinga, bet jeigu Paulius galėtų su Rūta nuvažiuoti kartu į Jungtines Valstijas, tai būtų nauda jiems abiems.
– Visiškai teisingai, bet pasikartosiu – kol kas sportininkė labai sėkmingai dirba ir su dabartiniu savo treneriu Pauliumi. Iš pradžių buvo labai daug kritikos, daug kas abejojo jo kvalifikacija, tačiau treneris įrodė, kad yra užsispyręs, dirbo kryptingai ir tyliai pasiekė rezultatą. Šaunuolis.
Dabar mestis pas kitą trenerį sportininkei tikrai nebūtų naudinga, bet jeigu Paulius galėtų su Rūta nuvažiuoti kartu į Jungtines Valstijas, tai būtų nauda jiems abiems – tiek sportininkei, tiek treneriui. Jis tarp aukščiausio lygio specialistų ūgtelėtų taip pat.
Galbūt net pavyktų suorganizuoti, kad jie dirbtų kartu su Lilly King ir jos treneriais. Aš puikiai juos pažįstu. Tai būtų nepaprastai naudinga patirtis.
– Ne kartą pagyrėte P.Andrijauską už žingeidumą ir imlumą naujovėms. Su buvusiu Rūtos treneriu jūsų santykiai buvo kur kas šaltesni...
– Jonas galbūt irgi buvo imlus naujovėms, tačiau jis nepaprastai bijojo atskleisti tai, ką daro. Jis galvodavo, kad iš jo kas nors ką nors pavogs. Man kažkas net minėjo, kad jis su Rūta nenorėjo skristi į Jungtines Valstijas, nes bijojo, kad aš nukopijuosiu jos plaukimo techniką ir taip padėsiu amerikiečiams. Tačiau iš tiesų amerikiečiams to tikrai nereikia, mes išmanome tuos plaukimo technikos dalykus tikrai neblogai ir netestuodami europiečių (šypsosi).
– Jungtinių Valstijų plaukikės 100 metrų krūtine distancijoje po kelių metų pertraukos vėl sugrįžo į elitą. Kas tai lėmė: talentas ar pasikeitusi treniruočių metodika?
– Manau, kad viskas susideda į visumą: ir talentas, ir technika, ir treniruočių metodika. Jei yra gera sistema, visada atsiras sportininkų, kurie plaukia ypač greitai.
– Jeigu dar kartą sugrįšime į finalą, kas lėmė, kad pusfinalyje į pasaulio rekordą taikiusi Julija Jefimova galiausiai liko už abiejų amerikiečių nugaros?
– Gana keista situacija. Pusfinalyje, po atrankos plaukimo, kai sportininkė labiau pavargusi, ji praplaukė kur kas geriau. Matyt šį kartą lėmė įtampa. Visi tikisi aukso medalio, žiniasklaida uždeda psichologinius antpečius. Pati sportininkė taip pat po finišo mojavo piršteliu, o galiausiai...
Ji tiesiog neatlaikė streso. Amerikiečiai tuo ir pasižymi, kad nepaprastai gerai atlaiko psichologiškai. Norint patekti į rinktinę, jiems tenka praeiti ugnį ir vandenį. Juos nugalėti psichologiškai yra nepaprastai sunku. Tai yra dar viena labai rimta priežastis, kodėl Rūtai būtų naudinga kuo daugiau su stipriais varžovais treniruotis Jungtinėse Valstijose.
– Kitam mūsų rinktinės lyderiui Giedriui Titeniui šis čempionatas nebuvo ypač sėkmingas. Ko pritrūko?
– Giedrius turi panašią technikos problemą, kaip ir Rūta. Aš jam sakiau, kad jeigu jis nepataisys savo rankų išvedimo į priekį, tol dabartinius rezultatus bus nepaprastai sunku pagerinti.
– Bet sportininkui jau 28-eri. Ar įmanoma tokio amžiaus atletui iš naujo įsisavinti technikos niuansus, kai jis visą gyvenimą plaukė šiek tiek kitaip?
– Čia ne amžiaus problema. Kiti plaukia bei mokosi ir dar vyresni. Visada tokiame kontekste pateikiu amerikietės plaukikės Daros Torres, su kuria dirbau, pavyzdį. Ji olimpinėse žaidynėse dalyvavo būdama 41-erių ir laimėjo sidabro medalį.
Tam yra specialūs pratimai. Darydamas juos, tau net ir negalvojant plaukimo technika iš lėto keičiasi. Tų pratimų yra visokių – tiek sausumoje, tiek vandenyje. Tik tuo reikia užsiimti ir dirbti kryptingai.
– Kokį įspūdį jums iš šalies palieka šiame čempionate dalyvaujanti Lietuvos rinktinė: einame į priekį ar taškomės toje pačioje baloje?
– Jausmai dvejopi. Iš vienos pusės, Lietuvos sportininkai plaukia tikrai gerai. Štai Danas Rapšys keturis kartus gerino Lietuvos rekordą.
Jis šį kartą mane maloniai nustebino, nes per svarbiausius startus dažniausiai gerai nepraplaukdavo. Lietuvos čempionate jis plaukdavo greičiau nei pasaulio čempionate – tai nėra normalu. Dabar situacija kur kas geresnė. Jis pateko į pusfinalį, į finalą. Tai sako viena – jis jau dabar yra pasaulio elite.
Čia dalyvaujantys Lietuvos sportininkai plaukia neblogai, jie gerina savo rezultatus ir pan. Bet neseniai buvau Izraelyje, kur vyko Europos jaunimo čempionatas. Pažiūrėjau rezultatus: Lietuva tarp 35 šalių buvo 27-a. Mus aplenkė net estai. Tai neramina. Kur yra ta karta, kuri pakeis šiuos sportininkus? Neturime jos.
Kodėl taip yra, priežasčių gali būti įvairių: galbūt sportininkai nėra suinteresuoti, galbūt nėra sąlygų treniruotis, geri treneriai turbūt irgi nesiveržia dirbti su jaunesniais plaukikais. Lietuvoje būnu retai, nežinau visų skaičių, bet ši situacija mane neramina.
