D.Rapšiui tai buvo pirmas karjeros medalis pasaulio čempionatuose olimpiniame (50 m ilgio) baseine.
Lietuva iki šiol plaukiant laisvu stiliumi pasaulio čempionatuose turėjo vos vieną medalį – bronzą, kurią 1994-aisiais Romoje iškovojo Raimundas Mažuolis.
Remiantis naujausiu Vyriausybės nutarimu, už pasaulio čempionato sidabrą olimpinėje rungtyje sportininkui priklauso 382 bazinių socialinių išmokų.
Nuo 2024 m. sausio mėnesio bazinė socialinė išmoka siekia 55 eurus, todėl D.Rapšiui turėtų priklausyti 21 tūkst. 10 Eur premija.
Tiesa, tame pačiame nutarime yra pabrėžiama, jog jeigu pasaulio ir Europos čempionatai rengiami dažniau nei kas 2 metai, valstybės premijos dydis apskaičiuojamas valstybės premijos dydį dalijant iš dviejų.
Kaip žinia, COVID-19 pandemija gerokai pakoregavo pasaulio plaukimo varžybų tvarkaraštį ir planetos pirmenybės vyko net trejus pastaruosius metus iš eilės – 2022 m. birželį Budapešte, 2023 m. liepą Fukuokoje ir šiuo metu Dohoje.
Tai reikštų, kad Danui skirtą premiją tektų skelti pusiau ir atitektų 10 tūkst. 510 Eur.
Tiesa, oficialiai pasaulio plaukimo čempionatai rengiami kas dvejus metus, dėl to labai tikėtina, kad valstybės pareigūnai atsižvelgs į šią force majeure situaciją ir 28-erių panevėžiečiui išmokės visą premiją.
Pasaulinė vandens sporto šakų federacija „World Aquatics“ už planetos čempionato sidabro medalį D.Rapšiui pridės 15 tūkst. JAV dolerių.
Su piniginiu prizu iš Kataro jau tikrai sugrįš ir Kotryna Teterevkova. Ketvirtąją vietą 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje užėmusi vilnietė gaus 6 tūkst. JAV dolerių.
Kotryna dar varžysis savo mėgstamoje dvigubai ilgesnėje distancijoje.
Šiais metais Paryžiuje vykstančiose olimpinėse žaidynėse aukso medalį iškovojusiam sportininkui pagal valstybės nustatytą tvarką Nacionalinė sporto agentūra išmokėtų 167 695 Eur, už sidabro medalį – 83 875 Eur, bronzą – 62 920 Eur.