Lietuva pasaulio plaukimo čempionatuose: neblėstantis R.Meilutytės spindesys ir G.Titenio istorinis pasiekimas

Septynioliktasis forumas

Budapešte vykstantis pasaulio čempionatas – jau septynioliktasis. Startas svarbiausiam planetos plaukikų forumui buvo duotas 1973-aisiais tuometinės Jugoslavijos sostinėje Belgrade. Vėliau pasaulio čempionatai rengti kas dvejus, trejus, ketverius ar net penkerius metus ir prireikė beveik trijų dešimtmečių, kad organizatorių blaškymasis pagaliau baigtųsi.

Nuo 2001-ųjų varžybos rengiamos kas dvejus metus. Per šešiolika ligšiolinių pirmenybių, aiškiai dominuodavo Jungtinių Valstijų plaukikai. Amerikiečiai galutinėje medalių įskaitoje kitų šalių atletus į priekį praleido vos keturis kartus (1986 m. Rytų Vokietiją, 1994 ir 2015 m. – Kiniją, o 2001 m. – Australiją).

Visišku JAV plaukikų fiasko reikėtų laikyti būtent 2001-uosius, kai Japonijos Fukuokos mieste vykusiame pasaulio čempionate amerikiečiai neatsilaikė ne tik prieš šešis aukso medalius iškovojusio Iano Thorpe’o vedamus australus, bet ir pralaimėjo kinams.

Auksinis debiutas

Lietuvos sportininkai didžiojoje scenoje pasirodė trečiajame pasaulio čempionate, kuris 1978-aisiais vyko tuometinės Vakarų Vokietijos sostinėje Berlyne. SSRS sudėtyje plaukę Robertas Žulpa ir Lina Kačiušytė iš karto blykstelėjo įspūdingais pasiekimais.

R.Žulpa 200 metrų krūtine rungtyje finišavo penktas, o L.Kačiušytė toje pačioje distancijoje ne tik iškovojo auksą, bet ir tai padarė įspūdingu stiliumi, sumušdama pasaulio rekordą (2:31,42).

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa

Arvydo Gražiūno auklėtinė būtent šiame pasaulio čempionate pirmą kartą garsiai apie save pranešė plaukimo pasauliui. Nors prieš planetos pirmenybes favorite buvo laikoma SSRS rinktinės lyderė ir pasaulio rekordo savininkė Julija Bogdanova, lietuvė jau atrankos varžybose pademonstravo, jog yra nusiteikusi kovoti tik dėl aukščiausių apdovanojimų, ir pirmą kartą pagerino planetos rekordą.

Antrą kartą L.Kačiušytei tai pavyko padaryti finale, o dar kartą geriausią pasiekimą planetoje lietuvė užfiksavo tais pačiais metais vykusiose SSRS ir Rytų Vokietijos plaukikų varžybose Potsdame.

1978-aisiais metais L.Kačiušytės pasiektas pasaulio rekordas išsilaikė net iki 1985-ųjų, kai galiausiai lietuvę pavyko aplenkti Rytų Vokietijos atstovei Silkei Horner.

Kaip bebūtų, Lina į pasaulio plaukimo istoriją visiems laikams įėjo kaip moteris, kuri 200 metrų krūtine distanciją įveikė greičiausiai nei per 2 min. 30 sek., o jos pergalė pasaulio čempionate Berlyne buvo puikus tramplinas į po dviejų metų aukso spalvomis nutviskusią Maskvos olimpiadą.

Lietuva pasaulio plaukimo čempionatuose

Metai	Vieta	Šalis	Lietuvių skaičius	Geriausias pasiekimas
1973	Belgradas	Jugoslavija	-	-
1975	Kalis	Kolumbija	-	-
1978	Berlynas	Vakarų Vokietija	2	L.Kačiušytė (PR)
1982	Gvajakilis	Ekvadoras	1	R.Žulpa
1986	Madridas	Ispanija	-	-
1991	Pertas	Australija	-	-
1994	Roma	Italija	7	R.Mažuolis
1998	Pertas	Australija	2	A.Savickas 14 vieta
2001	Fukuoka	Japonija	4	D.Grigalionis 12 vieta
2003	Barselona	Ispanija	8	D.Grigalionis 6 vieta
2005	Monrealis	Kanada	6	Estafetė 4 vieta
2007	Melburnas	Australija	8	P.Janušaitis 7 vieta
2009	Roma	Italija	12	G.Titenis
2011	Šanchajus	Kinija	5	G.Titenis 6 vieta
2013	Barselona	Ispanija	9	R.Meilutytė (2 PR)
2015	Kazanė	Rusija	8	R.Meilutytė
2017	Budapeštas	Vengrija	9
2019	Kvandžu	Pietų Korėja

1982-aisiais pajėgiausi planetos plaukikai rinkosi Ekvadoro vakaruose esančiame Gvajakilyje. SSRS garbę tuomet gynė vienintelis Lietuvos atstovas, 1980-ųjų olimpinis čempionas R.Žulpa ir savo mėgstamoje 200 m krūtine distancijoje iškovojo sidabro apdovanojimą, nusileidęs tik kanadiečiui Victorui Davisui.

Po lietuviška trispalve

Po to Lietuvos plaukimo gerbėjams teko laukti ilgiau nei dešimtmetį. 1994-aisiais jau nepriklausomos Lietuvos trispalvė kilo Italijos sostinėje Romoje, o mūsų šalis į pasaulio čempionatą pasiuntė net septynis atletus bei estafetės 4x100 m kompleksinio plaukimo komandą.

Aiškus rinktinės lyderis buvo Raimondas Mažuolis. 1992 ir 1996 metų olimpinių žaidynių Lietuvos vėliavnešys 50 metrų laisvu stiliumi rungtyje nuskynė bronzą, o dvigubai ilgesnėje distancijoje taip pat prasibrovė į finalą ir užėmė 7-ąją vietą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Mindaugas Špokas

Į po ketverių metų Perte vykusias varžybas Lietuva išsiuntė vos du sportininkus Darių Grigalionį ir Arūną Savicką. Abu jie pasirodė pagal galimybes – pirmasis 100 metrų nugara plaukime finišavo 17-as, antrasis dvigubai ilgesnėje distancijoje buvo 14-as.

2001-aisiais metais Fukuokoje (Japonija) Lietuva jau turėjo dvigubai gausesnę delegaciją. Prie D.Grigalionio prisijungė Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis ir dabar Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas einantis Mindaugas Špokas.

Antrajame ir paskutiniame savo planetos čempionate būsimas sporto funkcionierius į pusfinalį neprasibrovė: 50 metrų nugara rungtyje buvo 29-as, 100 metrų - 31-as.

Daugiausiai tokio rango varžybų patirties turėjusiam D.Grigalioniui sekėsi geriausiai. 50 metrų nugara distancijos atrankoje jis buvo šeštas, o galiausiai tenkinosi 12-ąja pozicija.

Dar geriau panevėžiečiui sekėsi po dviejų metų Barselonoje. Toje pačioje distancijoje jis tarp 88 dalyvių užėmė 6-ąją vietą, pagerindamas Lietuvos rekordą (25,53 sek.).

Algirdo Ališausko nuotr./Darius Grigalionis

Kartu su juo Katalonijos sostinėje varžėsi R.Gimbutis, Paulius Viktoravičius, S.Binevičius, Rimvydas Šalčius, Pavelas Suškovas, du nacionalinius rekordus (200 ir 400 kompl. st.) pagerinęs Vytautas Janušaitis bei dabartinis Rūtos Meilutytės treneris Paulius Andrijauskas.

Barselonoje P.Andrijauskas varžėsi trijose rungtyse ir didžiulių aukštumų nepasiekė; 200 m peteliške buvo 38-as, 200 m kompleksiniu st. – 39, 400 m kompleksiniu st. – 28-as.

Estafetės stebuklas

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paulius Andrijauskas

Tas pats vyrų kolektyvas, tik be D.Grigalionio ir R.Šalčiaus, vyko į 2005-ųjų pirmenybes Monrealyje. Tuomet tarp mūsiškių blykstelėjo 200 m kompleksinio plaukimo rungtyje šeštąją vietą užėmęs Vytautas Janušaitis. Toje pačioje distancijoje P.Andrijauskas užėmė 18-ąją vietą – tai yra aukščiausias trijų pasaulio čempionatų dalyvio pasiekimas.

Kanadoje vykęs čempionatas žymi ir vieną ypač įspūdingą Lietuvos plaukimo pasiekimą. Mūsų vyrų estafetės komanda (P.Viktoravičius, V.Janušaitis, S.Binevičius ir R.Gimbutis) 4x100 m rungtyje užėmė nepaprastai aukštą 4-ąją vietą.

Mūsiškius aplenkė tik amerikiečiai su Michaelu Phelpsu, Kanados atstovai ir australai.

2007-aisiais Melburne Lietuvos plaukimo lyderio vėliavą ir toliau laikė V.Janušaitis, finišavęs septintas 200 m kompleksinio plaukimo finale.

Prieš dešimt metų Melburne pirmame savo pasaulio čempionate startavo ir dabartinis rinktinės lyderis Giedrius Titenis. Anykštėnas savo mėgstamoje 100 metrų krūtine rungties atrankoje pagerino Lietuvos rekordą ir į pusfinalį žengė ketvirtuoju rezultatu (1:00,92), bet jame jaudulys šiek tiek pakišo koją ir galiausiai debiutuodamas Giedrius užėmė 12-ąją vietą.

Audriaus Gavėno/15min.lt nuotr./Plaukikai Vytautas Janušaitis ir Giedrius Titenis

Melburne vieninteliame savo pasaulio čempionate plaukė ir dabartinis Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Emilis Vaitkaitis. Plaukdamas 50 metrų peteliške kaunietis buvo 39-as, dvigubai ilgesniame nuotolyje – 54-as.

Anykštėnas vienintelis iš mūsiškių sugebėjo įveikti atranką ir 200 metrų krūtine varžybose iškovojo bronzą.

Dar po dviejų metų planetos pirmenybės sugrįžo į Romą ir Amžinajame mieste, kaip ir prieš penkiolika metų, Lietuva vėl džiaugėsi bronzos apdovanojimu.

Į Apeninus lietuviai pasiuntė rekordinę iki šiol, 12 sportininkų (5 moterys), delegaciją bet tik vienintelis G.Titenis sugebėjo mesti pirštinę geriausiesiems.

Anykštėnas vienintelis iš mūsiškių sugebėjo įveikti atranką ir 200 metrų krūtine varžybose iškovojo bronzą. Perpus trumpesnėje distancijoje G.Titenis taip pat plaukė finale ir buvo šeštas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Plaukikas iš Lietuvos Giedrius Titenis (pirmas iš dešinės)

Rūtos era

2013-ieji ir Barselona žymi Lietuvos plaukimo apogėjų. Prieš metus olimpine čempione sensacingai tapusi R.Meilutytė svaiginančiu greičiu įsiveržė į pasaulio plaukikų elitą ir iš Katalonijos sostinės parsivežė net du medalius.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rūta Meilutytė tapo pasaulio plaukimo čempione

Olimpinėje 100 metrų krūtine rungtyje kaunietė nepaliko savo varžovėms jokių šansų, o pusfinalyje netgi pasiekė iki šiol nepakartotą planetos rekordą (1:04.35).

Ten pat pusfinalyje pasiektas pasaulio rekordas (29.48) mūsų sportininkei vis dar priklauso ir plaukiant 50 metrų krūtine, bet tuomet finale jaunutę lietuvę netikėtai aplenkė rusė Julija Jefimova.

Prieš dvejus metus Kazanėje vykęs planetos čempionatas buvo pirmasis signalas, kad R.Meilutytės saulė iš lėto pradeda leistis.

Nuo šios akimirkos tarp Lietuvos ir Rusijos sportininkių užsimezgė ypač atkakli kova.

Prieš dvejus metus Kazanėje vykęs planetos čempionatas buvo pirmasis signalas, kad R.Meilutytės saulė iš lėto pradeda leistis.

Nors buvo laikoma abiejų savo rungčių ryškia favorite, R.Meilutytė nesugebėjo sutvardyti jaudulio ir 100 metrų finalo pačiame finiše nusileido J.Jefimovai, nors didžiąją dalį distancijos tvirtai buvo priekyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rūta Meilutytė

50 metrų finalas taip pat pasibaigė sensacingai. Nors visas pasaulis buvo nukreipęs akis į R.Meilutytę ir J.Jefimovą, netikėtai nustebino švedė Jennie Johansson, o sidabras atiteko nuolat besišypsančiai jamaikietei Aliai Atkinson. Bronzą paskutinę akimirką iš R.Meilutytės vėl atėmė J.Jefimova.

Labai sėkmingai vyrų varžybose startavo ir G.Titenis, prasibrovęs į 50 ir 100 metrų rungčių finalus bei užėmęs atitinkamai 5 ir 6 vietas.

Budapešte prasidedančios pirmenybės 27-erių Giedriui bus rekordinės –šeštosios. Tokio pasiekimo iki šiol nėra pavykę užfiksuoti nė vienam Lietuvos plaukikui.

Iki šiol penkiuose planetos čempionatuose yra dalyvavęs tik V.Janušaitis. Po keturis kartus tarp stipriausių planetos plaukikų varžėsi S.Binevičius, R.Gimbutis, P.Viktoravičius, Mindaugas Sadauskas ir Raminta Dvariškytė.