„Vertinu patenkinamai, – su dvejopais jausmais kalbėjo Lietuvą pasiekęs rinktinės treneris Paulius Povilionis. – Pasaulis juda. Jeigu buvo 30 pasaulio rekordų, o Lietuvos – tik tiek, daugiau viskas Lietuvos čempionate vyko. Patenkinamai. Galvojau, kad bus šiek tiek lengviau.“
P.Povilionis pripažino, kad vienas medalis pasaulio čempionate netenkina ir išskyrė Daną Rapšį, kuris finale liko per žingsnį nuo medalio.
„Norėjosi.... Norėjosi to paskutinio Dano... Ant poros šimtųjų... Gerai, kad Rūta gelbėja mus visada“, – sakė lietuvių strategas.
Čempionate su neutralaus atleto statusu varžėsi sportininkai iš Rusijos bei Baltarusijos. Lietuvių treneris buvo paklaustas, kaip priešiškų valstybių atstovai sąveikavo su kitais atletais.
„Mes jų nelabai matėme, nes jie buvo atskirai uždaryti nuo mūsų. Matydavome per patį plaukimą arba viešbutyje, jeigu prasilenkdavome“, – teigė P.Povilionis.
– Kaip tuos metus galima įvertinti Lietuvos plaukime? Kokie jie buvo?
– Labai greiti. Turime 4-5-6 sportininkus, kurie gali plaukti estafetėse. Dano lygio, kaip Tomas Navikonis plaukė, sportininkai, kurie iš Amerikos. Tikrai greiti.
– Galima sakyti, kad Lietuvos lygis tik auga? Dar ir tarp moterų turite jaunų sportininkių, kurios po 2-3 metų gali kabintis į olimpines žaidynes?
– Labai tikiuosi. Jeigu stebėjote Lietuvos čempionatą, ten buvo pasiektas ne vienas Lietuvos rekordas.
– Kas padarė ryškiausią pažangą iš šio vienuoliktuko pasaulio čempionate?
– Mantas Kaušpėdas, Tomas Navikonis. Šitie du jaunieji, nes Tomas Navikonis pirmą kartą plaukė finale ir pagerino Lietuvos rekordą tokioje prestižinėje rungtyje, kaip 100 m.
– Kalbant apie Tomą Navikonį. Jo progresas – milžiniškas. Pusantros sekundės pagerinti rezultatai. Ar tai gali būti susiję su tuo, kad jis studijuoja JAV?
– Labai daug. Visi amerikiečiai gerino tuos rekordus, kur yra posūkiai, išėjimai, trumpesni baseinai. Aš manau, kad labai stipriai tas prisidėjo.
– Ar galima tikėtis, kad daug lietuvių sportininkų, kaip ir krepšinyje, irgi pasuks į JAV?
– Aš manau, kad taip. Ne tik, kiek dėl plaukimo, o dėl sąlygų, maisto, mokslo ir taip toliau.
– Nesinorėjo daugiau medalių?
– Norėjosi, norėjosi to paskutinio Dano... Ant poros šimtųjų... Gerai, kad Rūta gelbėja mus visada.
– Kokį įspūdį paliko Rūtos forma, žinant tai, kad ji nuo olimpinių žaidynių nedalyvavo jokiose tarptautinėse varžybose?
– 0,02 iki pasaulio rekordo.... Tai labai gerai. Aišku, 100 metrų šiek tiek pritrūko to darbo, bet 50 m – vis dar elitas jau 10-12 metų.
