Po septynerių metų pertraukos į irklavimą grįžęs sportininkas birželio pradžioje užtikrintai laimėjo Lietuvos čempionatą. Tiesa, jame nedalyvavo Mindaugas Griškonis, kuris M.Džiaugį aplenkė praėjusį savaitgalį vykusioje „Gintarinių irklų“ regatoje.
Vis dėlto, M.Griškoniui kaip ir kitiems stipriausiems šalies irkluotojams Henlėjaus regata kertasi su kitais startais. Be to, lietuviai turi sutartį su Lenkijos irklavimo klubu, tad Lietuvai atstovauti Henlėjuje negalėtų – tai klubinės varžybos.
„Man didelė garbė dalyvauti šioje regatoje. Tai yra didžiulė irklavimo šventė, kur kiekvienam irkluotojui reiktų bent kartą pabūti. Ne kiekviena regata gyvuoja tiek metų“, – sakė M.Džiaugys.
Sportininką į Henlėjaus regatą siunčia Rimos ir Aivaro Karalių irklavimo klubas „Academia remigium“, įsikūręs Trakuose.
Visi vyrai privalo būti su kostiumais, moterys – su suknelėmis ir su galvos apdangalais. Žiūrovai negali turėti mobiliųjų telefonų
Šimtametės tradicijos
Henlėjaus karališkoji regata kasmet rengiama nuo 1839 metų (nevyko tik per abu pasaulinius karus), o varžybų nugalėtojus ir prizininkus apdovanoja karališkosios šeimos nariai, pati karalienė ar kiti garbingi asmenys,
Tai netradicinio formato varžybos, mat Temzės upėje irkluotojai varžosi prieš srovę. Lenktyniaujama ne įprastoje 2000 metrų distancijoje, o 2112 metrų, t. y. 1 mylia 550 jardų. Be to, į startą čia stoja tik po dvi įgulas, kurios lenktyniauja atkrintamųjų varžybų sistema.
Henlėjaus regatos metu itin puoselėjamos šimtametės tradicijos – nuo griežto aprangos kodo iki naujųjų technologijų atsisakymo.
„Visi vyrai privalo būti su kostiumais, moterys – su suknelėmis ir su galvos apdangalais. Žiūrovai negali turėti mobiliųjų telefonų, teisėjai taip pat nenaudoja technologijų, išskyrus vienintelę – fotofinišą. Vyrauja šventinė atmosfera“, – pasakojo prieš trejus metus Henlėjuje su Mindaugu Bieliausku dalyvavęs Jonas Karalius. Tiesa, abu lietuviai atstovavo ne savo šaliai, o JAV Floridos technologijų universitetui.
Tarp laimėjusiųjų – ir Lietuvos irkluotojai
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje į Henlėjaus regatą yra vykę nedaug sportininkų, tačiau sovietmečiu lietuviai šiose prestižinėse varžybose ne kartą yra patekę ir tarp prizininkų bei nugalėtojų.
Pastarąjį sykį Henlėjaus regatos auksą yra iškovojęs 1985 metų pasaulio čempionas Sigitas Kučinskas.
Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje S.Kučinskas 1985 metais Henlėjaus regatoje triumfavo keturviečių valčių klasėje. Po dviejų metų ši įgula užėmė ketvirtąją vietą. Ne viename pasaulio čempionate bei olimpinėse žaidynėse dalyvavęs S.Kučinskas teigė, kad Henlėjaus regata nepalyginama su niekuo.
Tai yra geriau už viską. Kaip šimtas „Gintarinių irklų“
„Tai yra geriau už viską. Kaip šimtas „Gintarinių irklų“ (juokiasi). Nepalyginama su jokiomis irklavimo varžybomis. Anglijoje tai – nacionalinė šventė. Kai 1985 metais mes laimėjome auksą, regatą stebėjo 270 tūkst. žiūrovų. Buvo kažkas tokio... Mums medalius įteikė tais metais Didžiojoje Britanijoje viešėjęs Juanas Antonio Samaranchas“, – pasakojo S.Kučinskas.
Šiemet sukanka lygiai 50 metų nuo kitos beveik „lietuviškos“ įgulos triumfo Henlėjuje. 1964 metais čia aštuonviečių valčių rungtyje triumfavo Sovietų Sąjungos įgula, kurioje tuo metu irklavo net penki lietuviai – Juozas Jegelavičius, Petras Karla, Ričardas Vaitkevičius, Antanas Bagdonavičius ir Vytautas Briedis. Su jais irklavo ukrainietis Vladimiras Sterlikas ir rusas Jurijus Suslinas, o varininkas buvo kitas rusas Jurijus Lorenconas.
Nepriklausomybės metais Henlėjaus regatoje lietuviai dalyvavo tik 1990 ir 1991 metais. 1990-aisiais Anglijoje varžėsi keturvietė su vairininku: E.Petkus, J.Bagdonas, D.Žibaitis, V.Pakalniškis, vair. V.Mačiulskis bei pavienė dvivietė be vairininko: J.Narmontas, S.Kučinskas. Po metų į Henlėjų vyko trenerio Liudo Mileškos aštuonvietė iš Klaipėdos.
