Lietuvos plaukimo 90-mečio jubiliejus – su džiaugsmo ir rūpesčio ženklu

„Lietuvos plaukimo pergalės įrodo, kokia stipri yra jūsų plaukimo bendruomenė. Jūsų sugebėjimas išnaudoti esamus išteklius ir žinios gali būti pavyzdžiu kitoms šalims, pirmiausia Europos, – sakydamas sveikinimo kalbą pabrėžė Europos plaukimo federacijos (LEN) vykdantysis direktorius Paulo Frischknechtas. – Įsivaizduokite, ko galėtumėte pasiekti, jei turėtumėte daugiau ir geresnių bazių“.

Kėdainiuose minėta Lietuvos plaukimo 90-ies metų sukaktis

+46

Pasak pranešimo, LEN atstovas taip pat pabrėžė, jog, „Euromonitor“ duomenimis, 1 euro investicija į sportą 2 eurais sumažina išlaidas medicinai, tad plaukimas – ne tik sportas, bet ir sveikata, laisvalaikis.

Unikalius Lietuvos plaukikų laimėjimus minėjo ir kiti garbūs svečiai, tarp kurių buvo Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius. Jie ne tik sveikino Lietuvos plaukimo bendruomenę, bet ir apdovanojo iškiliausias plaukimo asmenybes.

Tarp jų buvo ir trys Lietuvos olimpiniai čempionai – Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa bei Rūta Meilutytė. Taip pat buvo pagerbti kiti Lietuvos olimpiečiai, buvę ir dabartiniai olimpinių žaidynių, pasaulio bei Europos čempionatų prizininkai, treneriai ir specialistai. Tarp jų buvo ir žinomas filosofas Arvydas Juozaitis, pirmasis iš lietuvių iškovojęs pirmąjį olimpinį medalį – 1976 metais Monrealyje (Kanada).

Vis dėlto, reikia džiaugtis, kad iš trijų Vyriausybės strateginių sporto projektų du yra plaukimo. Tai – Klaipėdos ir Vilniaus 50 m baseinai, kurių reikalai, nors ir lėtai, bet juda į priekį.

Maždaug 400 svečių buvo parodytas keturių dalių dokumentinis filmas apie Lietuvos plaukimo istoriją – nuo Kauno jachtklubo plaukikų praėjusio amžiaus pradžioje iki R.Meilutytės pergalių Londono olimpiniame baseine bei pasaulio rekordų.

Pirmasias oficialias plaukimo varžybas Lietuvoje 1924 m. birželio 24 d. (nuo tada skaičiuojama Lietuvos plaukimo pradžia) surengė Kauno jachtklubas – nes neturėjo jachtų, todėl organizavo plaukimo varžybas.

Kadrai iš R.Meilutytės plaukimų drauge su istoriniais L.Kačiušytės grybšniais Maskvos olimpinėse žaidynėse sukėlė plojimų bangą. Visai kitokį šurmulį sukėlė filmo kadrai, kuriuose užfiksuotas griaunamas Vilniaus „Žalgirio“ baseinas ir statistika, rodanti, jog Lietuva yra viena „pirmaujančių“ pasaulyje pagal skendimų procentą.

„Labai džiaugiuosi, kad ėmėme bendradarbiauti su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Siekiame, kad plaukimas taptų privalomu moksleivių programos dalyku“, – kalbėjo Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.

Prieš pat šventę jis aprodė Europos plaukimo federacijos vykdančiajam direktoriui P.Frischknechtui Vilniaus Lazdynų baseiną ir Girstučio plaukimo centrą Kaune. Beje, Girstučio baseinas netrukus turėtų pereiti į privataus operatoriaus rankas. Tai kelia nerimą Lietuvos plaukimo federacijai, kad nebus garantuotas laikas, kurio reikia treniruotis aukšto lygio sportininkams.

Įsivaizduokite, ko galėtumėte pasiekti, jei turėtumėte daugiau ir geresnių bazių

„Vis dėlto, reikia džiaugtis, kad iš trijų Vyriausybės strateginių sporto projektų du yra plaukimo. Tai – Klaipėdos ir Vilniaus 50 m baseinai, kurių reikalai, nors ir lėtai, bet juda į priekį. Tikiuosi, kad Klaipėdos baseinas atvers duris dar šiais metais“, – sakė T.Kučinskas.

Pabrėždamas Lietuvos plaukikų indėlį į šalies sportą, T.Kučinskas taip pat atkreipė dėmesį, jog tai yra antra sporto šaka pagal masiškumą olimpiniame judėjime, o pagal meistriškumo ir masiškumo rodiklius plaukimas Lietuvoje pirmauja.

Už tai T.Kučinskas ir Lietuvos plaukimo federacija dėkojo plaukimo bendruomenei, valstybinėms institucijoms bei privatiems rėmėjams, suteikiantiems papildomos motyvacijos jauniems plaukikams siekti pergalių tarptautinėse arenose.