Tai buvo paskutinis startas Lietuvos rinktinei, kuri į šį čempionatą delegavo devynis atletus ir antrą kartą per šalies plaukimo istoriją net trys jų tokio rango varžybose užkopė ant garbės pakylos.
R.Meiluytė prieš tai iškovojo bronzą 100 m krūtine, pirmą kartą Europos pirmenybių medaliais pasipuošė kiti du krūtine plaukę mūsiškiai: Andrius Šidlauskas laimėjo bronzą 100 m rungtyje, o Kotryna Teterevkova – bronzą 200 m krūtine.
Suprasti akimirksniu
- Iki šiol sėkmingiausiu Lietuvai buvo laikomas 2016 metų Europos čempionatas Londone, kur R.Meilutytė iškovojo auksą 100 m krūtine, Giedrius Titenis bronzą 100 m krūtine, o Danas Rapšys bronzą 200 m nugara.
Iš viso per šešias dienas trukusias varžybas Romoje lietuviai pasirodė septyniuose finaluose: keturi jų baigėsi iškovotais medaliais, o taip pat K.Teterevkova finišavo ketvirta 100 m krūtine, Danas Rapšys buvo penktas 200 m laisvuoju stiliumi, o A.Šidlauskas penktas 200 m krūtine.
Apie R.Meilutytės laimėtą finalą, kitų Lietuvos plaukikų progresą ir trukdžius, šiltą vandenį Maljorkoje bei ryškiausią Europos čempionato talentą ir įspūdingą atmosferą 15min siūlo pokalbį su Lietuvos plaukimo rinktinės treneriu Žilvinu Ovsiuku.
– Kokiomis emocijomis stebėjote Rūtos Meilutytės auksinį plaukimą? – 15min paklausė Ž.Ovsiuko.
– Ramiai.
– Kas tą ramybę suteikė?
– Vakarykštis jos plaukimas (pusfinalyje). Varžovės išsigando.
– Vis dėlto, kova finale buvo įnirtinga, B.Pilato stengėsi pasivyti. Kas buvo svarbiausia tokiame sprinto plaukime Rūtai?
– Svarbiausia išlaikyti ramumą ir tvirtai ateiti į startą. Tai ji ir padarė. Tai – jos charakterio bruožas. Padarė viską teisingai, kaip galėjo.
– Ką jums sako apie Rūtą tai, kad ji 50 m krūtine pagerino Lietuvos rekordą (29,44 sek.), nuplaukusi dar greičiau nei 2013 metais, kuomet pasiekė pasaulio rekordą (29,48 sek.).
– Jai tobulėjimui ribų nėra. Kai ji mėgaujasi plaukimu, tai ir sekasi plaukti. Jos galimybės didžiulės.
– Ką turite galvoje – kas būtų, jei ji treniruotųsi dar daugiau? Tačiau ar tai vertėtų daryti, jei svarbu išlaikyti balansą ir mėgautis plaukimu bei visu procesu?
– Pirmiausia, kad ji mylėtų tai, ką daro. O visa kita – ji padaro tiek, kiek reikia. Ji jau žino, kiek nori, ką daro ir ką gali. Tai yra svarbu, kad plaukdama ji ir toliau mėgautųsi.
– Ar esate ramus, kad ji tęs plaukikės karjerą ir kitais metais, galbūt ir dar kitais, kai vyks Paryžiaus olimpinės žaidynės?
– Ji pati spręs, ar to nori.
– Prieš finalą Rūta kalbėjo, jog tokioje trumpoje rungtyje itin svarbus balansas tarp maksimalaus susikaupimo ir atsipalaidavimo. Kaip tai pavyksta suderinti?
– Psichologai gal aiškiau išdėstytų, bet manau, kad svarbiausias užtikrintumas savyje. Jei gerai žinai, ką darai per treniruotes ir gyvenime, atėjus į startą neturi abejonių nė kiek. Tai ir yra idealus nusiteikimas. Atėjęs į startą esi ramus ir užtikrintas. Ir laimi.
– Keturi medaliai ir net trys lietuviai ant garbės pakylos. Kaip vertinate visos komandos pasirodymą?
– Tai pats sėkmingiausias komandos pasirodymas istorijoje. Trys plaukikai iškovojo medalius. Labai džiugu, kad gretos didėja. Labai dėl to džiaugiuosi.
– Kiek esate patenkintas Andriaus Šidlausko ir Kotrynos Teterevkovos progresu?
– Andriui ir Kotrynai tai pirmieji medaliai suaugusiųjų pirmenybėse. Jie yra labai laimingi ir turi galimybių toliau progresuoti. Ir Kotryna, ir Andrius yra gabūs, turi rezervų toliau progresuoti.
– Andrius atrodė labai tvirtai psichologiškai – kas pasikeitė nuo pasaulio čempionato?
– Ta linkme dirbama ir jis tobulėja kaip asmenybė. Smagu tai stebėti, smagu bendrauti.
– Ar atitiko lūkesčius jų plaukimai, kai jie pretendavo į dar aukštesnes vietas 200 m krūtine rungtyse, pirmavę didžiąją distancijos dalį?
– Sakyčiau, kad tai patirties klausimas. Andriaus atveju, pirmą kartą iškovojus medalį užplūsta emocijos, patiki savo jėgomis. Taip būna ir treniruotėse, atrodo, kad viską gali. Kalbėjau su Andriumi, – tiesiog jį užplūdo begalinis noras po 100 m laimėtos bronzos pabandyti laimėti 200 m. Bet aš džiaugiuosi dėl jo laimėjimo ir žinau, kad jam dar viskas prieš akis.
– Danas Rapšys kalbėjo, kad šiame čempionate nejautė tokio greičio, kokio norėtų. Tai klaidos pasirengime, o galbūt Danas pernelyg daug nori iš savęs?
– Danas visada iš savęs labai daug nori. Jo paties tikslai sau yra patys aukščiausi. Tačiau reikia nepamiršti, kad buvo traumų. Nors jis įvykdė visas treniruotes, įvykdė pagal savo sveikatos galimybes. Žmogus tikrai reikalauja iš savęs labai daug. Ir jis juda gera linkme – po truputį atsikrato traumų, stiprėja, nors gal jam labiausiai ir pakišo koją, kad 100 proc. negalėjo atidirbti visą sezoną.
– Ir Danas, ir kiti plaukikai skundėsi, kad prieš Europos čempionatą stovykloje Maljorkoje jautėsi prastai vandenyje, kurio temperatūra virš 30 laipsnių. Ispanai per daug pašildė vandenį?
– Ispanai patys treniravosi tokiame pačiame vandenyje. Kitame baseine, bet temperatūra buvo tokia pati. Kaip žinote, tuo metu karščiai didžiuliai buvo.
Treniravosi ir kitos komandos, prieš pat mus buvo Naujosios Zelandijos plaukikai. Ta bazė išbandyta visų – nuo Iano Thorpe iki kitų žvaigždžių. Viena iš geriausių bazių. Galime kaltinti tik oro sąlygas, bet jos buvo vienodos visiems. Andriui ir Kotrynai nesutrukdė.
– Jauniausiems rinktinės nariams nepavyko pasiekti asmeninių rekordų bei įveikti atrankos barjerų. Kaip galima vertinti jų pasirodymą?
– Tai mūsų komandos dalis – jie mums labai rūpi. Didžiausia problema, kad prieš stovyklą jie susirgo. Tomas Sungaila ir Tomas Navikonis neplaukė beveik savaitę, o tai prieš varžybas yra daug, pasekmės jautėsi.
Aleksui Savickui turime kitų pastabų – per treniruotes jis tiesiog skraido, bet varžybose nesusitvarko – perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų varžybas užtrunka ne vienerius metus. Užtruks, bet pagaliau pereis tvirtai į rinktinę arba teks atsisveikinti.
Tai sprendžiama ir Europos lygiu – planuojama papildyti jaunimo varžybų metus, nes tą problemą jaučia ir kitos valstybės, visiems tai aktualu.
– Bendras Lietuvos plaukimo paveikslas su laimėtais medaliais džiugina, bet galbūt yra problemų, į kurias verta atkreipti dėmesį?
– Gera kryptis, nes medalius sugeba iškovoti trys plaukikai, tai jau yra komanda.
Be to, komandoje yra labai gera atmosfera – vieni kitus labai palaiko ir džiaugiasi vienas kitu. Kaip žmogui man tai irgi labai malonu matyti.
O kryptis teisinga – labiausiai kalbu apie jaunimą, kuris ateina iš paskos. Lieka tik toliau palaikyti ir suteikti jiems sąlygas dirbti. Sustoti negalime. Plaukime ir vienas praleistas mėnuo ar viena savaitė yra daug. Jei užsibrėži dirbti, turi dirbti toliau.
– Šis Europos čempionatas įsiminė Davido Popoviči pagerintu 100 m laisvuoju stiliumi pasaulio rekordu, įspūdinga atmosfera Romos baseine. Kas jums labiausiai įstrigo?
– Labiausiai D.Popoviči rezultatai, o taip pat jo motyvacija, jo tikslų siekimas, kaip jis komunikuoja su žmonėmis, su sirgaliais – jis iš tiesų nuoširdus žmogus.
Neabejoju, kad jis iš tos kartos, kuri stebins mus olimpinėse žaidynėse. Dar kelių jaunių talentų čia nebuvo, bet jie yra supertalentai. Manau, kad ir Popoviči plaukimas ne vieną išmušė iš vėžių, jiems buvo sunku susitvarkyti psichologiškai, išvydus jo rezultatus.
Kokia jo sėkmės priežastis? Sportininkų atranka, nuoseklus darbas nuo pat mažens, šeimos palaikymas, paties motyvacija – susideda daug dalykų. Iš niekur neatsiranda. Kalbėjau su treneriu, dirbusiu Jamaikoje su lengvosios atletikos sprinterėmis. Pasakojo kad gatvėje galima sutikti netreniruotas tokias merginas, kurios atrodo pasirengusios taip, kaip pas mus profesionalios sportininkės olimpietės. Tai ir yra atranka, kai gali dirbti sau žmogumi, kuris gali pasiekti aukštus rezultatus. O plaukime ribų kol kas nėra. Prognozuojami ateities rezultatai tai patvirtina.
O kalbant apie Europos čempionatą Romoje: sirgaliai ir aplinka čia buvo nuostabi – organizatoriai sugebėjo pritraukti tiek žmonių. Kaip ir kalbėjomės trenerių tribūnoje, jog prie tokio palaikymo ir ovacijų plaukimas atrodo kitas sportas. Ne visada taip būna.
– Antradienio klaida, kai buvo nurodytas neteisingas 50 m krūtine pusfinalio laikas ir į varžybas išvykote valanda vėliau, labiau išimtis nei taisyklė?
– Tokių atvejų pasitaiko, tad reikia būti pasiruošus. Stebėti, aiškintis ir nepraleisti, nes paskui bus per vėlu. Šįkart viskas pavyko gerai.
– Kada planuojate pradėti naują sezoną?
– Maksimaliai dvi savaitės poilsio. Jei norime gero kito sezono, reikia, jog nenukristų darbingumas.
