Lėmė ir laikas, ir bendražygio sprendimas
Tomas Kučinskas antrą kartą atsisveikino su Lietuvos plaukimo federacija.
2012-2016 m. jai vadovavęs verslininkas pirmosios kadencijos pabaigoje pasitraukė, prisiėmęs atsakomybę dėl rezultatų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, bet 2020 metais vėl buvo išrinktas vadovauti vienai populiariausių mūsų šalies sporto šakų.
Antros kadencijos viduryje 55 metų vilnietis laišku informavo Lietuvos plaukimo federaciją apie sprendimą pasitraukti iš savo pareigų, pareiškime skyręs daug dėmesio padėkoms, bet mažai – priežastims.
Dabar T.Kučinskas 15min teigė, jog susidėjo kelios priežastys.
Pagrindinė – eidamas kelias visuomeniškas pareigas, tarp kurių patenka ir Europos plaukimo federacijos iždininko pareigos, „Rotary“ klubo veikla, jis pajuto, jog projektų ir veiklų susikaupė tiek, kad nebelieka laiko pagrindiniam darbui.
„Iš esmės aš ir toliau esu verslininkas ir investuotojas. Dešimt metų skyriau daug laiko, žinių ir asmeninių lėšų visuomeninei veiklai, bet galiausiai vis tik yra galimybių kaštai“, – sakė jis.
Kitas svarbus posūkis – Lietuvos plaukimo federaciją nuo liepos 1 dienos palieka ir ilgametis generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis.
2016-2020 m. Lietuvos plaukimo federacijai vadovavęs, prieš porą metų dėl Lietuvos tautinio olimpinio prezidento posto besivaržęs kaunietis keliauja vadovauti Nemuno saloje pastatytam vandens sporto centrui, atsiliepęs į jį valdančios „Kauno arenos“ šeimininko Pauliaus Motiejūno kvietimą.
„Emilio išėjimas – vienas esminių momentų, lėmusių ir mano sprendimą. Jis buvo mano bendražygis dešimt metų ir realiai buvo pagrindinis žmogus federacijoje, – apie E.Vaitkaitį sakė T.Kučinskas. – Prezidentas kuria idėjas ir strategiją, bet generalinis sekretorius atsakingas už jų valdymą ir vykdymą.“
Trenerį keisti reikėjo anksčiau?
T.Kučinsko teigimu, tiesiog sutapimas, kad jo pareiškimas apie atsistatydinimą į federacijos paštą nutūpė per pasaulio čempionatą, kuriame praėjusią savaitę du medalius – auksą 50 m ir bronzą 100 m krūtine rungtyse iškovojo Rūta Meilutytė.
„Tai labiausiai ir nudžiugino – Rūtos pasirodymas yra iš fantastikos srities. Tikėjausi gero rezultato, bet tokio net gražiausiame sapne nebūčiau susapnavęs“, – pripažino T.Kučinskas.
Jis teigė, kad kelerių metų pertrauka karjeroje ir lengvesnis požiūris į krūvius akivaizdžiai buvo naudingas 25 metų plaukikei ir pripažino, jog iki šiol gaila, jog iki pat pabaigos neišgirdo Rūtos 2015 metais.
Iki šiol apie tai nebuvo skelbta, bet tąsyk po planetos pirmenybių Kazanėje, kur R.Meilutytė iškovojo sidabrą ir užėmė ketvirtą vietą, T.Kučinskui pasakė netikėtą dalyką: ji nebenori plaukti pas savo ilgametį trenerį Joną Ruddą.
„Tada man buvo didelis iššūkis tariantis su specialistais, nes mes iki pabaigos nesupratome: kodėl?
Tada iš Rūtos aiškaus atsakymo nebuvo, nors jau tada ji buvo akivaizdžiai ir fiziškai, ir emociškai pavargusi dėl didelio krūvio, – pasakojo T.Kučinskas. – Ir mes tai pamatėme Rio.“
T.Kučinskas teigė, kad buvo sunku apsispręsti skirtis su J.Ruddu, kuris treniravo R.Meilutytę Plimute, nes prieš tai atėjusi sėkmė buvo milžiniška, po aukso 2012 metais Londone, sekė kiti titulai ir pasaulio rekordai.
Tačiau per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes R.Meilutytė užėmė 7 vietą 100 m krūtine finale, o tai sukėlė pernelyg didelę reakciją tarp lietuvių.
„Mūsų šalyje taip yra: arba mes didvyriai, o jei nepasisekė – esi visiškas lūzeris. Negatyvi reakcija, komentarai tada ją labai stipriai paveikė“, – sakė T.Kučinskas.
Dabar jis įsitikinęs, kad R.Meilutytė yra visiškai teisi dėl gero sprendimo padaryti karjeroje ilgą pertrauką.
„Ji pagaliau gavo galimybę gyventi taip, kaip nori, o ne taip, kaip reikia, – teigė T.Kučinskas. – Vis dėlto reikia suprasti, kad plaukimas yra viena iš tų sporto šakų, reikalaujančių itin daug atsidavimo ir treniruočių valandų.
Dabar lūkesčiai atslūgo, Rūta grįžo į mokslus, mano žiniomis, baigė pirmą studijų kursą, o tai man atneša ne mažiau džiaugsmo, to labai jai linkėjau. Jos tikrai negalime spausti. Ji turi teisę pasirinkti pati.“
T.Kučinsko nuomone, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nutarimas neskirti finansavimo be įsipareigojimo dalyvauti 2024 metų olimpinėse žaidynėse „yra skandalingas“, nes dėl Rūtos išskirtinumo, ji galėtų pati spręsti, kiek nori sportuoti ir kada nutraukti įsipareigojimus.
T.Kučinskas įsitikinęs, kad daugiau pasitreniravusi R.Meilutytė būtų iškovojusi auksą ir 100 m krūtine Budapešte, bet tik ji pati turėtų spręsti, padidinti pratybų krūvius ar laikytis dabartinės krypties, kurioje jaučiasi gerai.
Medalio labiau tikėjosi iš kitos plaukikės
Iš viso pasaulio čempionate Budapešte startavo septyni Lietuvos plaukikai, o Kotryna Teterevkova pasiekė 200 m krūtine finalą ir penktąją vietą. Tačiau T.Kučinsko lūkesčiai buvo dar didesni.
„Tiesą sakant, prieš čempionatą medalio tikėjausi iš Kotrynos, o ne iš Rūtos“, – sakė jis.
K.Teterevkovos proveržis po Tokijo žaidynių buvo ryškus, prisidėjusi prie rinktinės ji pradėjo treniruotis didesniais krūviais, federacijos pasitelktas sporto mokslininkas Genadijus Sokolovas kiek koregavo plaukimo techniką.
„Vis dėlto, ko mes dar nemokame – asmeninius rezultatus pasiekti per aukščiausio lygio varžybas. Tai yra akivaizdu ir tai yra bėda“, – sakė T.Kučinskas.
Jį labai nuvylė ir rinktinės startai estafetėse, kai abu kartus komanda buvo diskvalifikuota.
Pridėjus pernykštę diskvalifikaciją Tokijo olimpinių žaidynių estafetėje ir nugara plaukiančio Eriko Grigaičio klaidą pasaulio čempionate, peršasi išvada, jog keturios nesėkmės negali būti atsitiktinės. Tai – tiesiog įdirbio klausimas.
„Bendrą pasirodymą vertinčiau patenkinamai, nes yra Rūtos rezultatas puikus, Kotrynos – geras, apie Daną Rapšį sunku kalbėti dėl traumos, Andriaus Šidlausko – patenkinamas, nors jis nepasiekė asmeninio rekordo, liko toli nuo jo“, – sakė T.Kučinskas, pridūręs, jo krūtine plaukiantiems atletams šįsyk konkurencija buvo siauresnė dėl karo Ukrainoje uždegtos raudonos šviesos Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.
Kas taps įpėdiniu?
T.Kučinskas teigė ramia sąžine paliekantis plaukimą, kuris vystosi ant tvirtų bėgių bei turi aiškią ateities judėjimo kryptį.
LPF pavyko įtvirtini projektus dėl vaikų mokymo plaukti programos, kai valstybės pareigūnai išgirdo siunčiamą signalą apie didelius skęstančių skaičius.
Bandant pritaikyti tokių progresyvių plaukimo valstybių, kaip JAV, Australija, Didžioji Britanija ir Italija, pavyzdį, LPF gludina mini plaukimo centrų modelį, pagal kurį jau ir 12-13 metų plaukikai gali treniruotis moderniais metodais, bet didesnė problema yra pamatai – anot T.Kučinsko, būtų svarbu vykdyti ir 6-12 metų vaikų analizę ir sukurti sklandžią jų ugdymo sistemą, tačiau biurokratinių barjerų lieka daug.
Plaukimo bendruomenė turėtų išsirinkti naują federacijos vadovą, kuriuo dabar pretenduoja tapti dabartiniai viceprezidentai – kaunietis Saulius Binevičius arba panevėžietis Arūnas Gabrilavičius.
„Vienas jų laikinai galėtų tęsti darbus, nes verta tęsti tai, kas jau pradėta. O po Paryžiaus olimpinių žaidynių bus visuotinė konferencija, kai reikėtų apsispręsti, ar norisi siekti rimto progreso, ar plaukti kaip dauguma federacijų pasroviui“, – teigė T.Kučinskas.
Teikė patarimus ministrei
Pastaraisiais metais jis pats aktyviai dalyvavo rengiant bendrą šalies sporto strategiją.
Buvusio plaukimo federacijos vadovo nuomone, pastaruoju metu Lietuva laikosi ant sporto talentų pečių.
„Rūta Meilutytė, Laura Asadauskaitė, disko metikai Aleknos – tai supertalentai, bet jie nėra sisteminio rengimo išdavos“, – pabrėžė T.Kučinskas.
Anot jo, vadovaujant Edžiui Urbanavičiui Kūno kultūros ir sporto departamentas prieš kelerius metus įdiegė daug skaidrumo į sporto finansavimą, bet KKSD sugriuvimas buvo didelė klaida, kurią dabar bandoma taisyti naujai formuojama Nacionaline sporto agentūra.
Daug bendraudamas su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadove Jurgita Šiugždiniene T.Kučinskas mato teigiamą kryptį, bet daug klausimų lieka neišpsręstų.
„Mūsų atneštos ir ministerijos užfiksuotos idėjos yra geros, bet jos neturi realių sprendinių, nes trūksta kompetencijų, pasaulinės patirties ir aiškesnės politinės valios.
„Ilgai važiavome pagal tarybinį kurpalių, bet kiekvieną sporto šaką verta vystyti pagal kiekvienos jos poreikius ir modelį, – kalbėjo T.Kučinskas. – Po Rūtos sėkmės olimpinės žaidynėse atsirado strategija statyti baseinus, kai įtikinome ir užsukome vaikų mokymo plaukti programą dėl baisaus nuskęstančiųjų mūsų šalyje kiekio.
Pristatėme baseinų rajonuose, bet kas iš to? Ar ten yra trenerių, kiek vaikų mokymo plaukti grupių?
O mūsų pagrindinė rinktinė iki šiol neturi pagrindinės bazės – savo namų. Stovyklose jie neturi normalaus gyvenimo, nes nemato artimųjų, savo antrųjų pusių, negali mokytis.“
Tokia baze galbūt galėtų tapti žiemą duris pagaliau atversiantis Lazdynų baseinas Vilniuje, bet ir vėl jame LPF turėtų pirkti laiką elitinių plaukikų treniruotėms. Anot T.Kučinsko, būtų gerai, kad valstybės statomose objektuose atsirastų galimybė laisvai naudoti bent keturis plaukimo takus po kelias valandas ryte ir vakare, nes plaukimo federacija neturi tokios valstybinės sporto bazės kaip, pavyzdžiui, irklavimas.
„Dabar valstybės supratimas tarsi yra, bet laikas parodys, ar pavyks veikti efektyviai“, – sakė T.Kučinskas.
Galbūt liks veikti Europos plaukime
Kol kas jis planuoja tęsti veiklą Europos plaukimo federacijoje (LEN), nes šių metų pradžioje patekęs į naujojo šios organizacijos prezidento portugalo Antonio Jose Silvos komandą.
„Norėjosi ten dalyvauti dėl Lietuvos, – teigė T.Kučinskas, pabrėžęs, kad pats finansuodavo savo keliones į įvairius čempionatus. – Ir toliau ten vyksiu, jei jausiu, kad reikalingas tiltas į pasaulį, ten galima įgyti daug žinių, atsidaro daug durų aiškinantis, kaip samdyti geriausius trenerius, mokslininkus, kurti bazes. Jei mūsų plaukimo bendruomenė nuspręs, aš ten dar liksiu, o jei ne – neliksiu.“
