Sportininkų talismanai šiose varžybose buvo šeimos ir draugų padovanoti pakabukai – ant jų išgraviruoti sportininkų vardai, kraujo grupės ir olimpiniai žiedai. Dabar bus galima šalia pridėti ir Graikijos pergalės deivės Nikės atvaizdą – būtent ji vaizduojama ant visų olimpinių medalių.
E.Ramanauskas ketvirtadienį sulaukė 31-erių metų ir gimtadienio proga pasidovanojo olimpinį medalį.
„Pati geriausia dovana. Vienu metu net apie žaidynes galėjau tik pasvajoti, o dabar medalis. Pati geriausia dovana“, – dar uždusęs nuo nuovargio sakė E.Ramanauskas.
Sportininkai finale startavo kone idealiai, tačiau distancijos pabaigoje neišlaikė tempo – iki sidabro medalių jiems pritrūko vos 0,014 sek.
„Mūsų oras buvo – truputį prieš vėją. Vėl puikiai pataikėme starte, kaip ir vakar. Ties startu labai daug dirbome, aš ir individualiai, ir dviese. Su daug daug analizės, kaip padaryti be klaidų. Du kartai – vakar ir šiandien – darbas davė savo“, – po finišo sakė A.Lankas.
Finišavę sportininkai net nežinojo, kurią vietą užėmė. Buvo aiškiai matyti tik aukso medalininkų – Ispanijos įgulos – vieta. Nuo lietuvių ketvirtąją vietą užėmę vengrai irgi atsiliko per plaukelį – 0,030 sek.
„Matėme, kad einame lygiai su visais, tačiau finišavę nežinojome – laukėme rezultato ekrane. Sidabras būtų geriau, bet nevarome Dievo į medį. Čia geriausia, kas galėjo būti. Geriausia Edvinui dovana, geriausias pakvietimas į gimtadienį, koks tik galėjo būti“, – laimingas kalbėjo A.Lankas.
„Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį“, – legendinė partizano Dzūko citata ištatuiruota ant A.Lanko krūtinės.
Anot sportininko – tai atspindi jo gyvenimo būdą: „Man tie žodžiai daug ką reiškia – senelis buvęs tremtinys. Pamačiau internete, bet tikrai nusikopijavau ne šiaip sau – pritaikiau sau, gyvenimo būdui, mūsų dvivietei.“
