„Tai neeilinė priežastis – norime, kad visi galėtų savo akimis įsitikinti, kaip baseinas yra sutvarkytas. O labiausiai norime, kad nariai įsitikintų, kad galima vystyti veiklą baseine“, – posėdžio metu kalbėjo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Posėdžio, vykusio baseine, metu, taryba pritarė sprendimui įsteigti biudžetinę įstaigą Kauno plaukimo centrą. Šios įstaigos direktoriumi patvirtintas Lietuvos plaukimo federacijos vykdomojo komiteto generalinis sekretorius Mindaugas Špokas – jis įstaigai vadovaus, kol vyks konkursas direktoriaus pareigoms užimti. M.Špokas penktadienį taip pat prisistatė tarybai.
„Tikslas ir siekiamybė yra, kad šis objektas neneštų didelių nuostolių, o atneštų naudą miestui“, – sakė M.Špokas.
Jo teigimu, baseine dirbtų per trisdešimt darbuotojų, o metams jo išlaikymas kainuotų apie milijoną litų. Tačiau tikimasi, kad išlaidas pavyks sumažinti gaunamu už baseino nuomą pelnu.
Šis sprendimas tarybai buvo pateiktas praeitą savaitę vykusiame posėdyje, tačiau nuspręsta jį iš darbotvarkės išbraukti – tarybos nariai nesutiko projekto svarstyti, nes trūko informacijos.
„Kodėl jūs siūlote rinktis tik iš vieno varianto ir nepaliekate kitos pasirinkimo teisės? Taip tikrai neturėtume elgtis, turėtume ieškoti geriausio varianto“, – šio posėdžio metu klausė liberalas Simonas Kairys.
 |
| Tarybos posėdis |
Mero teigimu, kitos galimybės kaip tik steigti biudžetinę įstaigą, nebuvo: viešoji įstaiga, kaip buvo siūloma, valdyti baseino negalėtų dėl projektą finansavusių Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimų.
Savivaldybės duomenimis, 50 m ilgio „Girstučio“ baseinas su 8 plaukimo takeliais atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Greta sportinio baseino, pramoginėje zonoje, įrengtas 25 m ilgio apšilimo baseinas, sūkurinės vonios, pirtys, baras.
Pramoginę baseino dalį valdyti buvo siūloma koncesininkui. Tačiau vienintelis potencialus koncesininkas – Birštono mineraliniai vandenys – atsirado tik paskelbus konkursą trečiąjį kartą. Sutarties su šia įstaiga nuspręsta nesudaryti – mero teigimu, jie kėlė itin aukštus reikalavimus – esą šis objektas nepelningas.
„Matydami tokią neperspektyvią derybų eigą, pasiūlėme numatyti biudžete 400 tūkst. litų ir jeigu įsteigtume biudžetinę įstaigą, būtent tie 400 tūkst. litų būtų naudojami operavimui ir valdymui šio centro“, – kalbėjo meras.
Pramoginę komplekso dalį kurį laiką irgi valdytų biudžetinė įstaiga – tol, kol bus surastas koncesininkas. Administracijos direktorius Dainius Ratkelis tarybą užtikrino, kad baseinas bus skirtas tik sportinei veiklai.
Baseiną valdanti įstaiga buvo reikalinga tam, kad baseinas galėtų vykdyti veiklą. Tikimasi, kad šią vasarą baseine pavyks surengti Lietuvos plaukimo čempionatą.
„Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcija kainavo 21 mln. litų. Ją atliko bendrovės „Sienojus“ ir „Kamesta“.
