„Jei spintoje turėčiau tiek oficialių kostiumų, kiek sportinių, būtų labai gerai“, – juokėsi Vytautas Janušaitis. Trejose olimpinėse žaidynėse – Atėnų, Pekino ir Londono – dalyvavęs 31 metų plaukikas dabar vis rečiau neria į baseino vandenis. Dažniau jį galima pamatyti žingsniuojantį Vyriausybės koridoriais.
„Po truputį susipažįstu su aplinka, vaikštau į įvairius susitikimus ir bandau į viską įsigilinti. Tikiuosi, netrukus pavyks ką nors naudinga sukurti ir įgyvendinti“, – sportas.info sakė premjero Algirdo Butkevičiaus patarėju sporto klausimais dirbantis vienas geriausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos plaukikų, daugkartinis šalies čempionas ir rekordininkas V. Janušaitis
– Vytautai, ar ilgametė sportininko karjera pradeda apsiprasti valdžios koridoriuose?
– Darbe vien praktinės pusės, kurią žinau kaip buvęs sportininkas, neužtenka. Reikia gilintis ir į terminologiją, įstatymus, įvairių komitetų sudėtį, veiklą, prisiminti žmones, pavardes. Vyksta visapusiška pažintis.
Žinoma, padeda ir sportininko praktika. Geriau žinau problemas. Dabar reikia dometis, kaip galima jas išspręsti.
– Ar darbas Vyriausybėje – vienintelė jūsų veikla?
-Ne visai. Nuo rudens studijuoju, siekiu jau antro magistro diplomo. Pagal tarptautinio olimpinio komiteto Solidarumo programą studijuoju sporto vadybą. Universitetas yra Belgijoje, bet paskaitos vyksta įvairiose vietose keturis kartus per metus – nuo rugsėjo iki rugsėjo. Pirma sesija buvo rugsėjį Lozanoje, neseniai grįžau iš antrosios, vykusios Vietname, balandį važiuosiu į Kroatiją, o magistro darbą gynsiu rugsėjį Lozanoje.
– Kas yra jūsų bendramoksliai – irgi buvę sportininkai?
– Ten visi žmonės susiję su sportu. Įvairių tarptautinių organizacijų, nacionalinių olimpinių komitetų atstovai, vadovai. Taip pay ir keli baiginėjantys sportininko karjerą, kaip aš.
Mums dėsto profesionalai, susiję su Tarptautiniu olimpiniu komitetu, bet taip pat dėstantys įvairiuose universitetuose, todėl žinantys, kaip žinias panaudoti praktikoje.
– Dalyvavote Kūno kultūros ir sporto fondo finansuojamų projektų pristatyme. Kaip vertinate Lietuvos sporto finansavimo sistemą?
– Tobulėjimui ribų nėra. Džiugu, kad pokyčiai palaipsniui vyksta. Ne taip greitai, kaip norėtųsi. Man dar reikėtų labiau įsigilinti į pinigų kelią nuo fondo iki federacijų.
– Pats dar paplaukiojate?
– Retkačiais. Negalima staiga mesti sporto, nes gali pakenkti sveikatai. Tikriauiai visą gyvenimą teks judėti, bet man tai ir patinka. Nebūtina eiti į baseina, yra begalė kitų sporto šakų, kurių profesionaliai plaukdamas negalėjau sportuoti. Tad dabar atrandų kitų pomėgių. Vandensvydžio neinu žaisti – jis ne prie širdies vien dėl to, kad baseine. Mano pečiai nėra labai stiprūs po tiek metų sporte. Negaliu net obuolio paėmęs numesti, nes petį pradeda skaudėti. Nesu toks fiziškai stiprus.
– Kiek kostiumų turite?
– Kol kas nedaug. Keletą. Grįžus iš Vietnamo teko nuspirkti oficialių drabužių. Jie po truputį kaupiasi. Jei tiek turėčiau oficialių kostiumų, kiek turiu sportinių spintoje, viskas būtų gerai. Bet viskas keičiais, tenka prisiyaikyti prie naujo gyvenimo ritmo.
