Geriausi šalies plaukikai Lietuvos baseinuose nesijaučia kaip namuose.
Tris Lietuvos plaukimo rinktinės narius – D.Rapšį, Andrių Šidlauską ir Deividą Margevičių treniruojanti I.Paipelienė kraipo galvą, paklausta, ar Kauno mero patarėja tapusi Rūta Meilutytė galėtų palengvinti plaukikų dalį treniruojantis Lietuvoje.
„Nežinau, ar Rūta galėtų padėti plaukimui. Reikėtų aukštesnių instancijų pagalbos, – sakė panevėžietė, pernai „LTeam“ rinkimuose išrinkta metų sporto trenere. – Kai plaukiojame Lietuvoje būna labai sunku – išnaudojami visi žmogiškieji resursai, nes visada būni be namų, be vietos plaukti. Tikrai labai sudėtinga. Nežinau, ar mero patarėja galėtų padėti išspręsti, kad plaukikai pagaliau turėtų savo bazę, kad galėtų normaliai atlikti savo darbą ir nereikėtų tiek daug keliauti.“
Nors geriausi šalies plaukikai didelę metų dalį treniruojasi ir varžosi užsienyje, jie pasiilgsta namų ir mieliau daugiau mėnesių plauktų Lietuvoje, jei tik turėtų čia tinkamas sąlygas.
Panevėžio plaukikams ir trenerei bei kauniečiui D.Margevičiui sudėtinga sukti kilometrus vandenyje, nes svarbiausios varžybos vyksta 50 metrų baseine, o tokio nėra Panevėžyje. Tokio vis dar nėra ir Vilniuje.
Tinkamo dydžio baseinai pastatyti Kaune ir Klaipėdoje, bet dar labiau nei atstumai važinėjant plaukikus vargina nuolatinės kovos dėl sąlygų.
Nors Lietuvos plaukimo federacija moka už sportininkų treniruotes baseinams, šių valdytojams pagrindiniai pajamų šaltiniai yra kiti.
„Nukeliavęs nesi tikras, kad gausi tai, ko reikia plaukimui. Nes padėtis dėl baseinų yra labai sudėtinga, – sakė I.Paipelienė. – Kaunas mums nebeduoda takų arba duoda vėlai vakare, o tai sudėtinga suderinti su kokybišku pasirengimu ir poilsiu.
Klaipėdoje irgi yra minusų, nes jei gauname vieną taką, tai reiškia, kad nebegalime rengti sparingo lenktynių. Klaipėdos baseinas irgi ribotas – ne visa erdvė 50 metrų.
Būna taip, kad įlipa į vandenį žmonės, kurie turėtų mums užleisti taką. Pastarąją savaitę vienas vyriškis net pradėjo grasinti.
Mes negalime žmonėms išaiškinti, kad mokame už taką didelius pinigus, jog galėtume ten plaukti. Lietuvoje sąlygos yra labai prastos. Sunku.“
I.Paipelienė svajoja apie plaukimo bazę, kurioje plaukikai jaustųsi tikraisiais šeimininkais ir galėtų paprasčiau dėliotis pratybų tvarkaraštį.
Trenerė abejoja, ar tokia baze galėtų tapti statomas Lazdynų baseinas.
Pirmiausia, nežinia, kada jis bus pastatytas. Vienintelis 50 metrų baseinas Vilniuje dėl pavojingos būklės buvo nugriautas 2017 metais, o jo vietoje statomas naujas modernus baseinas pagal pirminį sostinės vadovų pažadą turėjo duris atverti šių metų pradžioje.
Tačiau dabar Lazdynų baseino statybų pabaigtuvių data keliama į 2020 metų pabaigą, o gal ir į 2021 metus. Ir tai nėra vienintelis klausimas plaukikams.
„Dar svarbu, kas jį valdys, į kurias rankas pateks, koks bus valdytojų požiūris į sportą, – kalbėjo I.Paipelienė. – Juk dabar pagrindinis baseinų tikslas yra uždirbti pinigus. O didysis sportas, kuris jiems atneša mažai pinigų, jiems yra nereikalingas.“
Baseinų atstovo komentaras
Vitalijus Kuodis, Kauno ir Klaipėdos baseinus valdančios bendrovės „Infrastruktūra LT“ vadovas: „Būdami baseinų Kaune ir Klaipėdoje valdytojai, Lietuvos plaukimo federacijos nariai ir vystydami plaukimo klubų veiklą su plaukimo bendruomene palaikome glaudų ryšį, suprantame profesionalių sportininkų poreikius, žinome apie problemas, su kuriomis jie susiduria. Pastarąjį mėnesį su Klaipėdoje besitreniruojančiais Lietuvos rinktinės sportininkais ir jų trenere Klaipėdos baseino atstovai turėjo išsamias diskusijas apie profesionalių plaukikų, tame tarpe Dano Rapšio, sąlygas ir poreikius. Manome, kad randame bendrą kalbą. Lietuvos plaukimo federacija su Kauno Girstučio baseinu yra pasirašiusi sutartį sportininkams treniruotis ypač palankiomis sąlygomis. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Girstučio baseine sportuoja per tūkstantį vaikų, Klaipėdos – per 600, baseinų infrastruktūra yra naudojama ne tik profesionalių sportininkų, tačiau ir vaikų, miestiečių poreikiams, todėl itin svarbus laiko planavimas. Nesklandumai dėl nepatogaus sportininkams laiko iškyla, kuomet takvalandžių prireikia iš anksto nesuplanavus – tokiu atveju ne visuomet pavyksta suteikti norimą laiką. Savivaldybės turi visus svertus remiantis baseinų valdymo sutartimis suplanuoti ir užtikrinti sportininkams reikalingas treniruočių sąlygas.“
