Naujasis plaukimo vadas – apie prasižengusią 15-metę, mūsų žvaigždes ir baseiną Romoje

Daug metų jam buvo įprasta pačiam plaukti aukščiausio lygio varžybose, o paskui ten ir teisėjauti.

Tačiau nuo praėjusio mėnesio Saulius Binevičius vadovauja Lietuvos plaukimo federacijai.

Kai per birželį vykusį pasaulio čempionatą Budapešte dėl didelio užimtumo iš federacijos vadovo pareigų staiga pasitraukė verslininkas Tomas Kučinskas, plaukimo bendruomenei teko ieškoti jo įpėdinio.

Trejų olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs šalies čempionas laisvuoju stiliumi, o po karjeros pabaigos ir plaukimo teisėjas S.Binevičius pastaruosius šešerius metus buvo ir federacijos viceprezidentu.

Plaukimo bendruomenė nusprendė, kad bent iki 2024 m. olimpinių žaidynių naujuoju vadovu bus 43 metų kaunietis.

LPF nuotr./Tomas Kučinskas ir Saulius Binevičius

Apie naujus iššūkius, iškart užklupusį galvosūkį dėl plaukimo talentės Smiltės Plytnykaitės prasižengimo, taip pat ketvirtadienį Romoje prasidėsiančio Europos čempionato lūkesčius ir neįprastą atvirą 50 m baseiną – pokalbis su S.Binevičiumi.

– Per pasaulio čempionatą pasitraukė Tomas Kučinskas ir naujuoju prezidentu plaukimo bendruomenė pasirinko jus. Kokie pirmieji iššūkiai naujose pareigose?

– Tikrai karšta vasara – reikėjo priimti daug sprendimų, daug reikalų su dokumentais, bet dabar lyg viskas nusistovi, taigi su plaukikų komanda ruošiamės Europos čempionatui.

Kita vertus, prieš tai dešimt metų dirbau Kauno plaukimo mokyklos padalinio vadovu, tad yra daug panašių darbų. Mokykloje ruošiame plaukikus rinktinei, tad rūpesčiai panašūs, tik lygiai skirtingi, nes federacija labiausiai rūpinasi išskirtiniais atletais. O juk plaukikų yra daug: vieni yra olimpiečiai ir plaukia tarptautiniuose vandenyse, o daug yra ir Lietuvos čempionų, kurie yra ryškūs mūsų šalies plaukimo padangėje.

– Vos tapus federacijos prezidentu jums teko spręsti galvosūkį dėl 15-metės Smiltės Plytnykaitės, kurią dėl drausmės pažeidimų (15min žiniomis, viešbutyje ji kartu su kitais jaunais plaukikais surengė vakarėlį ir nepagarbiai bendravo su treneriu Pauliumi Andrijausku, – red.). Lietuvos plaukimo federacija iš pradžių diskvalifikavo, bet netrukus leido varžytis Europos jaunimo olimpiniame festivalyje, kur ji laimėjo keturis medalius. Kodėl pakeitėte sprendimą?

– Taip sutapo, kad šiemet vyksta labai daug varžybų. Pasibaigus Europos jaunimo čempionatui rinktinėje būta problemų, kurias mes pabandėme greitai išspręsti (diskvalifikacija, – red.). Aš nepripažinau, man paskambino keli federacijos vykdomojo komiteto nariai, su kuriais pasikalbėjome nurimus aistroms: gal mes per griežtai, kodėl nenubaudėme kitų? Taip pat pasitarėme su teisininkais.

Nutarėme, kad neverta žlugdyti mergaitės, o verčiau suteikti jai šansą. Spręsti ne botagu, o švelnesniu būdu – suspendavę, įvertinę visus rinktinės narius, matysime, kaip turėtume elgtis.

Kaip šeimose, taip ir mūsų plaukimo bendruomenėje reikėjo diskusijų. Manau, kad priėmėme teisingą sprendimą. Taigi šioje vietoje visi laimėjome.

– Ar tai galėtų būti pamoka kitiems plaukikams?

– Tai turėtų būti pamoka visiems, nes daug jaunų sportininkų skaitė ir matė, jog tokie dalykai nebus toleruojami ar nuslepiami. Kartu ir mes dėliojamės kriterijus, kaip tokiu atveju turėtų elgtis treneris, be to, kokia yra sportininkų atsakomybė. Jiems prasižengus per stovyklas ar varžybas atsakomybės turėtų būti aiškiai sudėliotos dokumentuose, kad išvengtume teisinių problemų ir neteisingų sprendimų.

– Praėjusią savaitę Ugnė Mažutaitytė būdama 25-erių paskelbė apie karjeros pabaigą. Tai natūralus žingsnis plaukikei, kuri yra Lietuvos rekordininkė plaukiant nugara, šalies čempionė, bet pastaruoju metu pagal savo lygį nepretendavo vykti į pasaulio ar Europos pirmenybes?

– Pats irgi asmeniškai dėkojau jai. Ugnė yra Rūtos Meilutytės kartos plaukikė. Būdama 25 metų, ji tarsi turėtų dar plaukti, bet patekti į Tokijo olimpines žaidynes nepavyko, sutrukdė ir COVID-19, tad Ugnė nutarė labiau susitelkti į mokslus. Ji išvažiuoja studijuoti į Pietų Korėją.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Urtė Mažutaitytė

Ji dar galėtų plaukti, bet būdama elitine plaukike turėtų pildyti ir ADAMS sistemą, pagal kurią antidopingo specialistai galėtų bet kada ir bet kur patikrinti sportininką. Taigi ji nusprendė galiausiai baigti karjerą.

– Ketvirtadienį prasideda Europos plaukimo čempionatas Romoje. Kokie lūkesčiai šioms varžyboms?

– Po pandemijos susigrūdus svarbių varžybų tvarkaraščiui negali taškytis kiekviename čempionate. Plaukikai turi atidžiai matuoti, kurioms varžyboms susitelkti, kad galiausiai būtų daugiausiai šansų pagauti auksinę žuvelę, norint plaukti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.

Tiems, kurie kovoja dėl medalių, labai sunku nuolat būti sportinės formos pike. Šiemet svarbiausias akcentas buvo pasaulio čempionatas, o dabar nepraėjus nė dviem mėnesiams grįžtame į Europos pirmenybes. Gana sudėtinga, bet labiausiai linkime sportininkams pasiekti asmeninius rekordus. O jei bus jie, bus ir Lietuvos rekordai, o galbūt ir pusfinaliai ar finalai.

– Vienai plaukikei ypač sunku pasiekti asmeninius rekordus, nes anksčiau tai buvo pasaulio rekordai (50 ir 100 m krūtine). Kaip Rūta Meilutytė pasirengusi startams Romoje po pasaulio čempionate Vengrijoje iškovotų aukso (50 m) ir bronzos (100 m) medalių?

– Medalių tikimės. Savaime suprantama, kad pasaulio čempionatas buvo aukštesnio kalibro. Vadinasi, Europos pirmenybėse visiems plaukikams norisi dar aukštesnių vietų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rūta Meilutytė iškovojo auksą pasaulio čempionate.

Vis dėlto Rūta neseniai grįžo į plaukimą, kitos varžovės procese dalyvauja be pertraukų. Taigi, kaip susiklostys ilgas sezonas, nė vienas tiksliai nežinome. Tačiau kalbėdamas su mūsų sporto direktoriumi ir rinktinės treneriu negirdžiu jokių prastų signalų, Rūta nesiskundė pervargimu. Tad palaukime ir pamatysime.

– Ar Danas Rapšys visiškai išgijo po kaklo traumos?

– Prastų ženklų nebuvo. Tikimės, kad Danas su Rūta vėl bus mūsų rinktinės lyderiais, kaip įprasta.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Danas Rapšys

– Pasaulio čempionate Kotryna Teterevkova buvo penkta 200 m krūtine rungtyje, bet nė viena europietė toje rungtyje neplaukė greičiau. Į medalį taikosi ir ji?

– Nėra paslaptis, kad ir Kotryna, ir Andrius Šidlauskas yra tie, apie kuriuos mažiau kalbama, bet mes patys labai laukiame jų startų. Kotryna jau įrodė per Lietuvos žiemos pirmenybes, kad gali plaukti labai greitai. Jei pagerintų asmeninius rezultatus, tikrai galėtume tikėtis aukštų vietų.

Bet daug priklauso ir nuo varžovų. Pats, būdamas sportininku, visada palaipsniui keldavau tikslus – iš pradžių turi patekti į pusfinalį, vadinasi, ryte turi suvaldyti įtampą, o pasiekęs areną tiksliai atlikti apšilimą. Kai jau pasieki pusfinalį, eini prie kito etapo – sieki patekti į finalą.

Dariaus Kibirkščio/LPF nuotr./Kotryna Teterevkova

– Kas dar svarbu kalbant apie devynių lietuvių komandą?

– Gaila, kad turime praradimą. Deividas Margevičius, plaukęs estafetėje peteliške olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionate, patyrė traumą. Dabar kombinuotoje estafetėje Danas turbūt plauks delfinu, o Erikas Grigaitis – nugara.

– Kokia trauma nutiko D.Margevičiui?

– Veido srities trauma. Dėl jos jis negalėjo užsidėti plaukimo akinių ir pranešė, kad negalės padėti Europos čempionate.

– Kiek neįprasta, jog Europos čempionatas vyks atvirame 50 m baseine?

– Nuo 2004 metų olimpinėse žaidynėse plaukimo varžybos nebevyksta po atviru dangumi. Šis Europos čempionatas išskirtinis tuo, kad tai bus atviras baseinas.

Todėl ir rinktinės pasirengimui rinkomės Maljorką, kur plaukikai treniravosi atvirame baseine. Reikia pajausti kitas erdves, ypač plaukiantiems nugara. Kai daug lemia šimtosios sekundės dalys, įdirbis yra labai svarbus, nes visiškai kitaip jautiesi nei uždarame baseine.

– Juo labiau kad ir temperatūra Romoje bus virš 30 laipsnių.

– Taip. Jei uždaruose baseinuose veikia kondicionieriai ir sportininkai vežasi šiltą aprangą, kad išlaikytų šiltą kūną startams, tai šiuo atveju bus apie 30 laipsnių. Dar negaliu pasakyti, ar sportininkai turės, kur pasislėpti nuo karščio, ar ras pavėsį.

– Esate buvęs plaukimo teisėjas – ar bus naujovių taisyklėse?

Vytauto Dranginio (LTOK) nuotr./Saulius Binevičius

– Svarbiausiose tarptautinėse varžybose pastaruoju metu atsirado stebėjimas po vandeniu. Teisėjai per po vandeniu filmuojančias vaizdo kameras stebi posūkius ir finišą. Tokiu būdu eliminuojamos žmogiškosios klaidos faktorius, kai stebima iš viršaus ir per purslus visko negalima pamatyti. Tačiau tai jau nebėra naujos taisyklės, korekcijų gali būti nebent po Europos čempionato.

Lietuvos plaukimo rinktinė

Artimiausi lietuvių startai

Rugpjūčio 11 diena (ketvirtadienis)

10:54 – 100 m krūtine, vyrai (atranka) – dalyvauja A.Šidlauskas, A.Savickas

11:32 – 4 x 200 m l. stiliumi, vyrai (atranka) – dalyvauja Lietuvos komanda

Lietuvos plaukikų pasiekimai Europos čempionatuose