Svarbiausi trofėjai laimėti krūtine
Kartais atrodo, kad lietuviai išmoksta vaikščioti, o tada – plaukti krūtine.
Plaukimo būdu, dar vadinamu brasu arba varlyte, mūsų šalies sportininkai yra nuraškę daugiausiai svarbių apdovanojimų nei skaičiuojant visus kitus tris plaukimo stilius drauge.
Pastaraisiais metais politikoje besiblaškantis Arvydas Juozaitis 1976 metais tapo pirmuoju Lietuvos plaukiku olimpiniu prizininku, laimėjusiu bronzą 1976 metų Monrealio žaidynėse, o 1980 metais Maskvoje auksu sužibo Lina Kačiušytė ir Robertas Žulpa. Visi trys jie plaukė krūtine.
Pastaruoju metu Majamyje židinių ir akmens tvorų versle kuriantis Raimundas Mažuolis įterpė olimpinį sidabrą, laimėtą su tuometine SSRS rinktine estafetėje laisvuoju stiliumi 1988 metais Seule, bet Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vienintelis olimpinis medalis vėl atplaukė iš varžybų krūtine, kai 2012 metais Londone auksu suspindo Rūta Meilutytė.
Nors kito rango varžybose svarbių apdovanojimų yra iškovoję ir kitais būdais plaukiantys lietuviai (Darius Grigalionis, Vytautas Janušaitis, Simonas Bilis, Danas Rapšys, R.Meilutytė), pasaulio pirmenybėse 50 metrų baseine ant garbės pakylos iki šiol yra pavykę užlipti tik krūtine plaukusiems atletams – šiemet karjerą baigusiam Giedriui Titeniui (2009 m.) ir R.Meilutytei (2013 m. ir 2015 m. sidabro medaliai).
Šis pasaulio čempionatas prasidėjo sėkmingai krūtine plaukiančiam Andriui Šidlauskui, kuris šeštadienio vakarą dramatiškai iškopė į finalą.
O sekmadienį prie Dunojaus upės pastatytame 5 tūkst. vietų „Duna” baseine net dvi lietuvės pirmą kartą kartu pasitinka pasaulio čempionatą ir abi turi realių galimybių įnešti vėjo Vengrijos sostinės vandenyse.
15min jau rašė apie po kelerių metų pertraukos į plaukimą sugrįžusios 25 metų R.Meilutytės pokyčius treniruočių procese ir plaukimo technikoje, bet nenuleiskime akių ir nuo 20-metės Kotrynos Terevkovos, kuri gali nustebinti Budapešte.
Už konkurenciją stipresnė draugystė
Šių metų balandžio 22 dieną Lietuvos plaukimo pirmenybės baigėsi intriguojančia drama 100 m krūtine finale.
Tada Klaipėdoje R.Meilutytė tris ketvirčius distancijos laikėsi priekyje, bet galiausiai pergalę išplėšė K.Teterevkova, finale plaukusi per 1 min. 7,01 sek. ir 0,06 sek. aplenkusi ryškiausią mūsų šalies plaukimo žvaigždę.
Prieš tai balandžio mėnesį Alytuje K.Teterevkova pagerino 200 m krūtine šalies rekordą (2 min. 22,88 sek.), kuris nuo 2017 metų priklausė R.Meilutytei.
Nors baseine pagal pastaruosius rezultatus jos gali būti lygiavertės varžovės, dvi plaukikės apie viena kitą atsiliepia labai šiltai.
„Smagu, mane stumia į priekį, kai matau ją treniruotėse. Pati pasitempiu, juk Kotryna mane aplenkė. Tai yra gerai – man tai yra stimulas nemiegoti”, – išvykdama į pasaulio čempionatą apie K.Teterevkovą sakė R.Meilutytė.
„Svarbiausių užduočių krūtine kartu neplaukiame, bet šiaip bendrauju su Rūta ir neplaukimo metu. Jaučiu jai pagarbą ir draugišką tarpusavio bendravimą”, – pažymėjo K.Teterevkova.
Rūta – sprinterė, Kotryna – stajerė
K.Teterevkovos kelias plaukimo scenoje buvo kitoks nei R.Meilutytės, kuri įlėkė į elitą meteoritu 2012 metais ir kelerius metus buvo viena greičiausių plaukimo krūtine atlečių pasaulyje.
Nepaisant prastos situacijos su Vilniaus baseinais, sostinėje užaugusi K.Teterevkova 2018 metais Argentinoje laimėjo sidabrą ir bronzą jaunimo olimpinėse žaidynėse bei auksą Europos jaunimo pirmenybėse Suomijoje.
Moterų varžybose ji stumiasi į priekį lėčiau, nors ir nuosekliai gerindama rezultatus.
Po sudėtingų 2021 metų, kai Kotryna ilgai kovojo dėl olimpinio bilieto, debiutavo olimpinėse žaidynėse, varžėsi komercinėse ISL varžybose, o pasaulio pirmenybėse trumpajame 25 metrų baseine pasiekė pirmąjį finalą (7 vieta), vilnietė yra dar greitesnė šiais metais.
„Rūtos technika labiau yra sprinterės, o Kotrynai labiau tinka 200 m distancija, – sakė Budapešte Tarptautinei plaukimo federacijai dirbantis JAV gyvenantis Lietuvos sporto mokslininkas Genadijus Sokolovas. – Kai testavau Kotryną per pirmą stovyklą Tenerifėje, ji pakoregavo techniką ir per Lietuvos čempionatą plaukdama 200 m per 2 min. 22 sek. parodė, kad gali būti greita ir būti labai arti geriausių pasaulio plaukikių.
Paskui technika sugriuvo, ji turėjo prastesnį rezultatą (2 min. 27 sek.), – paaiškėjo, kad smūgiuoti kojomis ji pradėjo per vėlai. Dažnai taip būna, jei sportininkas bando itin ilgai slinkti vandeniu. Krūtinė yra jautrus plaukimo būdas. Jei kiekviename grybšnyje akimirka – 0,1 ar 0,2 sek. – vėluojama, suskaičiuokite visus distancijos grybšnius ir pamatysite, kad taip ir susidaro 5 sek. skirtumas.
Kotryna ir jos treneris Michailas Romanovskis suvokė, ką turėtų daryti. Kotryna yra labai geros sportinės formos. Jei technika bus gera, ji plauks greitai ir turėtų pagerinti savo rezultatą. Su 2 min. 22 sek. Tokijo žaidynėse ji būtų finale.”
Kas šiemet yra favoritės?
Intrigą dėl Lietuvos plaukikių galimybių Budapešte augina ir aplinkybės varžovių stovykloje.
Tokijo olimpinėse žaidynėse auksą iškovojusi amerikietė Lydia Jacoby šiemet nepateko į JAV rinktinę.
Sidabrą 100 m krūtine Tokijuje pelniusi, o 200 m ne tik auksą laimėjusi, bet ir pasaulio rekordą pagerinusi Pietų Afrikos sensacija Tatjana Schoenmaker paskelbė, kad praleis pasaulio čempionatą, nes norėtų labiau susitelkti Sandraugos žaidynėms vėliau šią vasarą.
Jevgenija Čikunova ir ilgametė R.Meilutytės varžovė Julija Jefimova pernai olimpinių žaidynių finale finišavo atitinkamai 4 ir 5 pozicijose, bet dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje jos negali startuoti pasaulio pirmenybėse, kaip ir kiti Rusijos ir Baltarusijos plaukikai.
Dar ir airė Mona McSharry, treniruojama buvusio R.Meilutytės trenerio Jono Ruddo, nusprendė geriau susitelkti į Europos čempionatą, taigi praleis pasaulio pirmenybes, nors pernai plaukė olimpiniame finale.
Kita vertus, Budapešto baseine pasirodys Lilly King – 25 metų amerikietė, tapusi olimpine čempione Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse ir iki šiol esanti pasaulio rekordo savininkė – planetos rekordą (1 min. 4,13 sek.) iš Indianos valstijos kilusi plaukikė pasiekė būtent Budapešte prieš penkerius metus vykusiame pasaulio čempionate, kuriame L.King tiesiog karaliavo – laimėjo 4 aukso medalius. Pernai olimpiadoje L.King tenkinosi bronza, bet dabar ji vėl laikoma pagrindine pretendente užlipti ant aukščiausio pakylos laipto.
Ant garbės pakylos regima ir 50 m krūtine pasaulio rekordo (29,3 sek.) autorė 17-metė italė Benedetta Pilato.
O greičiausiai šį sezoną yra plaukusi japonė Reona Aoki, šiemet fiksavusi 1 min. 5,19 sek. rezultatą ir turinti ambicijų atsitiesti po jai nesėkmingų olimpinių žaidynių namie, kur liko pirma už brūkšnio atrankoje.
Olimpinėse žaidynėse šešta buvusi Švedijos rekordininkė Sophie Hansson, vokietė Anna Elendt taip pat pretenduoja į medalius, o staigmenų pateikti gali ir kažkuri iš kylančių jaunų plaukikių, tarp kurių išsiskiria dvi kinės, Pietų Afrikos plaukikė Lara Van Niekerk bei 15-metė estė Eneli Jefimova.
„Vis atsiranda ir naujų (varžovių). Gal kelių nebuvimas ir gali pakelti per kelias vietas aukščiau, bet nekreipiu į tai dėmesio, nes reikia rūpintis savo progresu. Varžovių kontroliuoti negali, tad labai ir nereaguoju”, – 15min paklausta apie pasikeitusią konkurenciją, sakė K.Teterevkova.
Kur tarp jų galėtų būti dvi lietuvės – labai sunku nuspėti.
R.Meilutytė yra buvusio pasaulio rekordo (1 min. 4,35 sek.) autorė, bet nuo 2013 metų neplaukė greičiau nei per 1 min. 5 min.
Jei perkeltume šiais metais pasiektą K.Teterevkovos geriausią rezultatą (1 min. 6,35 sek.) į pastarąjį pasaulio čempionatą, vykusį 2019 m., jis lemtų bronzos medalį, nes tada Pietų Korėjoje greičiau plaukė tik L.King ir J.Jefimova.
„Svarbiausias tikslas pasigerinti asmeninį rekordą, tobulėti bei išmokti ką nors nauja, – sakė K.Teterevkova. – Rezultatas, kurį parodžiau neseniai žiemos pirmenybėse, būtų lėmęs medalį ir pasaulio pirmenybėse, bet stengiuosi mintimis neapsikrauti, juo labiau kad varžovės tobulėja. Nesu užsibrėžusi vietos. Tačiau dar nesu plaukusi pasaulio čempionato pusfinalyje, tad būtų džiugu ten patekti.“
Kuri iš lietuvių įplaukia į pasaulio čempionatą geresnės sportinės formos?
„Oi, linkiu abiem mums būti geriausios sportinės formos pasaulio čempionate, – sakė K.Teterevkova. – Ir kiekvienai geriausiai pasirodyti.“
Suprasti akimirksniu
- Artimiausi lietuvių startai:
- Sekmadienį ryte pasaulio čempionate pasirodys keturi Lietuvos plaukikai:
- Nuo 10 val. 15 min. 100 m nugara atrankos varžybose pasaulio čempionate debiutuos Erikas Grigaitis.
- Nuo 10 val. 32 min.: 100 m krūtine varžybose startuos Rūta Meilutytė ir Kotryna Teterevkova.
- Nuo 10 val. 51 min: 200 m laisvuoju stiliumi atrankoje turėtų pasirodyti Danas Rapšys, kuris šeštadienį liko 18-as 400 m distancijoje, po jos paaiškinęs lėto plaukimo priežastį – čempionato išvakarėse jam taip surakino kaklą, kad negali pasukti į dešinę pusę.
- Nuo 19 val. 100 m krūtine finale plauks A.Šidlauskas.
